Laima_B
Šlovinti. Visuomet.
Kalėdos rūke
Visų pirma tai labai labai norėjau visus pasveikint su Jėzaus gimimu. Taip tylomis tos Kalėdos ateina, net neišgirsti per šurmulį, bet neša tiek meilės ir vilties... Ramybės visiems širdyje! Daug ramybės... Su ja ir visa kita pamažu ateina.. Siunčiu kiekvienam didžiulius sveikinimus ir linkėjimus ir dėkoju Viešpačiui, kad atradau jus kiekvieną čia, interneto platybėse :) Esate didžiulė parama, pamoka ir didžiulis džiaugsmas.
O kaip gražu šiandieną buvo.. Rūkas. Baltas, tirštas, kaip pienu plaukęs rūkas, kai važiuojant gal tik koks 100 metrų matos ir toliau baltuma. Baltos ir jaukios Kalėdos. Jautiesi suvyniotas į tą baltą debesį, saugiai užklotas ir apkamšytas. Ir Jėzus toks mažutis, bet su kokia tylia jėga tame paprastume ir menkume užgimęs... Nesitikėjau, kad taip tos Kalėdos prasidės. Bet kaip džiaugiuosi, kai širdis tokia vat, bent retkarčiais retkarčiais suklūsta, ar tik ne Viešpaties balsas ar žingsniai. Jo malone taip. Dovanojo man valandėlę dieną prieš Kūčias, paguodė, sustiprino. Didelė mūsų Viešpaties meilė. Va.
Dar kartą su baltomis Kalėdomis.
- Laima_B tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Ačiū už sveikinimą mums :). Pas mus Kaišiadoryse rūkas irgi oi koks buvo. Tikrai Kalėdos baltos. :)
Aha.. Važiavau pro Kaišius :) Na, ne visai pro, bet.. :)
Ir dar pagalvoju, kad labai norėčiau su jumis visais gyvai susipažint. Porą kartų kažką iš jūsų esu mačius, bet tik po fakto draugė pasakė, kad čia iš kvjk :))) Ech... :)
Pagalvojau, kad čia dar reikia pridurt :)
Šiandien Šv. Šeimos šventė. Juozapas su Marija, Jėzus toks mažytis mažytis ant rankų... Stebuklingu būdu tapę vieni kitiems šeima.
Ir dar. Šiandien praėjo 10 metų nuo vieno miestuko klebono mirties. Lekėčiuose Šv. Kazimiero bažnyčioje Kun. Jonas Bučinskas prieš 10 metų mirė aukodamas Šv. Mišias... Prie pat Viešpaties... pilnai ir iki pat galo vykdydamas savo tarnystę. Šis žmogus pakrikštijo mane ir mano brolį. Seniai tai buvo, bet dar jį pamenu. Mano močiutė buvo bažnyčios vargonininkė ir klebono šeimininkė. Tai kai važiuodavom pas ją į svečius, dažniausiai pietaudavom su klebonu. Ir laukdavau, ir truputį bijodavau: tas "titulas" - "klebonas" truputį baugindavo, o be to jis jau buvo (bent jau vaikui taip atrodė!) senas žmogus. Bet be galo protingas, nuoširdus ir turėjo labai LABAI gerą humoro jausmą :) Ir su kokia meile jis su mumis mažaisiais bendraudavo...! Tai taip keista, kad jau 10 metų, nes, atrodo, tiek mažai laiko praėjo. Tik kažkaip galvoju, kad jis kartkartėmis pasižiūri, kaip mūsų šeima gyvena :) Ir užtaria. Kai bandau sudėliot viską, atrodo, kad be šio žmogaus ir a.a. mūsų giminaitės s. Leticijos užtarimo, nuolatinių močiutės ir kitų žmonių maldų kaži ar čia rašyčiau.. va čia ir šeima. Visi mes šeima. Dėkui Dievui už tai.
Gražus tavo pasveikinimas :) Ačiū :)
Sveikinu tave ir visus su šia Vilties švente, linkėdama niekada jos neprarasti :)
Ten, kur aš buvau, Kūčių naktis buvo spindinti šerkšnu: nuostabūs apšarmoję medžiai, laidai, net namai ir kailinėse apykaklėse besislepiančių žmonių plaukai, blakstienos. Viskas spindėjo sidabru toje naktyje. Buvo labai gražu. Ir buvo labai gražios džiaugsmu spindinčios žmonių akys. Ir skambus vaikų juokas naktyje. Ir garsūs pasveikinimai su šv. Kalėdomis :) Tikra tylioji ir stebuklingoji naktis.
Ir dar linkiu visiems Kalėdų džiaugsmo širdyje, nes Dievas mus myli...
Dėkui :) tau taip pat ramybės :)
Tą naktį ir man teko vairuoti... Negana to, kad tirštas baltas rūkas, bet ten kur aš važiavau dar ir gausiai snigo. :))) Išties galima pavadinti vakaru su nuotykiais :) Bet važiuojant užmiestyje pats nuostabiausias vaizdas tai iš niekur išnyrantys pavieniai žibintai prie kaimo namų :) ir tokios vos vos įžiūrimos trobelės... Nukėlė tas vaizdas kažkur kitur... :) gražu