Laima_B
Angelų akyse giedoti Viešpačiui giesmę
... filosofija
Kelias dienas praleidau klausydamasi visokiausių istorijų apie savo bobutę, gimines, tėvus.. įdomu sekti, iš kur ateina tavo paties charakterio savybės, ką paveldi, ką pats turi savo. Pasidarė nenuostabu, kodėl taip paniškai bijau prarast save, kodėl noriu išlikti SAVIMI, kad ir ką bedaryčiau.. (Labai jau stiprios asmenybės mano tėčio linijoj, ir kiek išdidumo ir supratimo, ko esi vertas...) Ir vis galvoju, kodėl gi (ir ar iš tiesų) taip jau netelpa gyvenimas kitais, bet išliekant savimi, o ne tampant "veidu". Juk jei aš kojos pirštas, tai ne alkūnė! Paniškai bijau supanašėti. Bet gal ne dėl to, kad bijočiau būt tokia, kaip visi (nes jau ir dabar tokia esu. Esu žmogus :D ). Bet dėl to, kad ir Danguj noriu straksėti, giedoti, juoktis ir daug daug šypsotis! Taip, kaip darau dabar.. Netobulai.
Filosofinis metas. Na, dar ir karšta plikai galvai.
prašau Maldos dovanos
<><
Žymės:
- Laima_B tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
laukiu, kol praeis naktis,
naktis, kuri ilgai nepraeina,
ir jaučiu savo plakančią
ir nesilaujančią svajoti širdį.
norėčiau vėl būti vaikas savo tėvo namuose,
istorijos priešais židinį ir motinos balsas...
naktį, kai mačiau žvaigždes, nebenorėjau miegoti,
norėjau užlipti ten į viršų, kad pamatyčiau...
ir suprasčiau.
klausausi laukų tylos,
kur miega kviečiai,
dieną žaibavo,
bet dabar griaustinis jau toli...
nenustok ieškoti, nenustok mąstyti ir dalintis. aš ir blaškausi, ieškau ir bandau nugalėti chaosą, kuris ir galvoj ir širdy... bet visa tai dovana, naudokim ją! :)
Visi mes blaškomės :) Tai taip ir palaikom vieni kitus. Tas man ir gražiausia :) Bendruomenė :)
juk ar gali kas nors atskirti mus nuo Viešpaties Meilės? Niekas.
Skaitei Atvirus keliauninko pasakojimus savo dvasios tėvui? Verta.
Turėsiu minty ;) Ne, niekas nuo Jo meilės neatskirs ;) Seniai tą žinau. Beeeeeet .... sunku, kai pats traukiesi... :( Na, bet visaip būna :) Bangom gyvenimas :) Žinau, kad Jis greta :)
Ką ten Paulius rašė plikoms galvoms? a, "Meilė n i e k a d a nesibaigia" :)
Chi chi chi :D Tiesa :D O tikrai plikoms galvoms? :) :D
Visoms, ir apžėlusioms, aišku, bet manau, labiau plikoms, na gal dar... žiloms
Man labai patinka tos tėvų, senelių, prosenelių istorijos. Smagumėlis juos pažinti ir per juos atrasti save :)
O išlikti savimi... būti savimi reikia drąsos. Ne visada jos turime. Ypač jei susikuriame "paveikslėlį", koks turiu (privalau, reikia) būti. Jei norime kažkam įtikti. Bet nepasiduot ir leisti sau būti savimi - laisvė. Galvoju, kad verta dėl to stengtis.
Dėkui!!!!!!!