Apie išraišką ir formą

Praeitą savaitėlę varčiau internete nuotraukas. Tiesiog nuostabu, ką su Dievo dovanotu talentu galima padaryti... Kaip paprastai ir aiškiai išreikšta mintis, pagauta nuotaika, papasakota istorija. ir viskas taip gyva, taip gražu. Sėdi ir galvoji, aha, šitai man nėra dovanota. Kiekvienas juk turi savo išraišką, savo formas, savo žodžius, išrašytus, išpieštus, iššoktus ir pan.

Tada ieškai, kuo tu išreiški savo mintį. Darbu..? Nelabai (viliuos, kad tik kol kas). Žodžiais? Kartais. Tik kodėl taip dažnai norėtųsi kokį parašytą komentarą ar įrašą ištrint? :D Taip, truputį apvynioju vata žodžius, kad nieko neįžeisčiau. Tai kas čia per skelbimas? išpažinimas? :) Ir staiga toks suvokimas, kad tik giesme! Giesmėj nieko nevynioji į vatą. Ir šypsena. Todėl, nepykit, beeeeet:

Čia šis tas švelnesnio. Apie mūsų bedugnę, apie mūsų troškimą. Vis daugiau Jo.

Ir šis tas radikalesnio. Apie pergalę. Va taip! ŠOKT IR GIEDOT. Be kompromisų (klausyti visu garsu :D) :


 

O klausimas iš viso šito štai koks: koks TAVO būdas, išraiška, forma? :) Nebūtinai tobula (chi chi, juk šlovintojų balsai ir ne visad būna geriausi ;) ). Paieškokit, kokiu "balsu" jus Dievas apdovanojo ir kaip Jis nori, kad Jo vardas būtų šlovinamas. Kaip gražu, kad Bažnyčia, būdama Kristaus Kūnas, turi tiek daug skirtingų narių: kas yra akis, kas rankos pirštas, kas kepenys ar balso styga... o kas širdis ar ... ašara?

Komentarai

dulkė portretas

Muzika, ypač šlovinanti - dieviškas dalykas :) man ypač antrasis, tas dramatiškas patiko :) Kadangi mūsų šlovintojai nieko nerašo, tai aš pasisakysiu :)

Labai gražiai gale parašei: kas yra akis, kas rankos pirštas, kas kepenys ar balso styga... o kas širdis ar... ašara. Pasaulis aplink mus labai garsiai kelia klausimą apie kiekvieno individualumą: kuo tu išsiskiri iš kitų? kuo esi vertingas? Jis tiesiog spaudžia į kampą kiekvieną ir vadina pilkom vidutinybėm tuos, kurie neatranda savyje nieko ypatinga, tokiu būdu duodamas suprasti, kad maždaug "tu ir nesi vertingas". Va, žiūrėk, maži vaikai dar neturi problemų su tuo, o paaugę jie jau "įsigyja" nepilnavertiškumo kompleksų arba pakyla kaip balionai virš kitų (kai kas tai juos vadina žvaigždėmis :)).

Mūsų Viešpats, ačiū Jam, nerengia mums tokių individualumo varžybų, o atkreipia dėmesį į kiekvieną asmeniškai ir sako: tu ESI vertingas! nežiūrint to ką darai, kaip darai, nes esi sukurtas iš Meilės. Nes ESI ASMUO. Ir galime neturėti balso anei klausos, nemokėti nei šokti, nei piešti, nei prašmatniai kalbėti, bet mylėti užtai - už visus tikriau!

Va čia - tai Talentas! Va čia - tai Dovana!

Beje, to galima išmokti :)

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4