JKD
Pasiklydau Jame ir nenoriu būt surasta. Pažinau Jį ir nenoriu būt pažinta. Esu Jame ir noriu Jį pašlovinti...
Stok į vidurį...
Pati kvailiausia būsena. Kai elgiesi kaip mažvaikis...
Kai įlendi į patį tamsiausią bažnyčios kampą, į patį dugną širdies... ir slepiesi. Pati nežinai nuo ko.... Nuo savęs, nuo Jo, nuo žmonių?..
O tuo pačiu, kaip slapukas vaikas, pro pirštus paslapčia žiūri- ar suras?
Ir taip norisi pasislėpti dar labiau... Ir taip norisi, kad surastų...
--------------------------------
O paskui išgirsti: "Stok į vidurį... Žmogau, padžiūvusia širdim, stok į vidurį..."
- JKD tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Ir Tavuoju vardu pavadina..!
Ačiū.
neturiu daug ką čia pasakyt, bet įrašas per daug kalbantis, kad liktų nepastebėtas. o gal labiau pažįstama būsena, kuri išgyventa yra. kažkada tikrai yra. ir nežinia kas dar laukia ateity... tik gal kitos spalvos aplinkui bus ir garsai, ir žmonės suksis kiti. bet būsiu kampe ir trokšiu būti slapčia pamatyta.