Viena diena su...

Pastebiu, kad mes, katalikai, dažnai norime būti labai rimti ir gilūs savo tikėjime. Bijome nupigėti. Ir teisingai - gyvenimas su Dievu nėra pigybė. Bet linksmumas ir gyvumas, manau, mūsų Viešpačiui irgi priimtinas. Net labai priimtinas. Juk šv. Paulius, vardindamas Šventosios Dvasios vaisius laiške Galatams (5,22) vieną iš pirmųjų (po meilės) pamini džiaugsmą. Todėl drįstu pasiūlyti ištraukėlę iš Max Lucado krikščioniškos dvasinės literatūros bestselerio "Just like Jesus".

Pasitikrinkime savo žvilgsnį vasaros viduryje linksmai ir gyvai.

xxx

Kas nutiktų, jei Jėzus vieną dieną taptų tavimi?

Kas, jeigu 24 valandoms Jėzus taptų tavimi: prabustų tavo lovoje, apsiautų tavo batus, apsigyventų tavo namuose, veiktų pagal tavo dienotvarkę?

Tavo bosas taptų jo bosu, tavo mama taptų Jo mama, tavo skausmas taptų Jo skausmu? Su viena sąlyga - nieko nekeičiant tavo gyvenime. Tavo sveikata nepasikeistų. Tavo aplinka nepasikeistų. Tavo problemos nebūtų išspręstos. Būtų tik vienas pasikeitimas.

Kas gi nutiktų, jei 1 dieną ir 1 naktį Jėzus gyventų tavo gyvenimą su Jo širdimi. Tavo širdis gauna laisvą dieną ir tavo gyvenimui vadovauja Jėzaus širdis. Tavo veiksmus veiks jo prioritetai. Jo jausmai įtakos tavo sprendimus. Jo meilė tiesiogiai veiks tavo elgesį.

Koks gi tu būtumei? Ar žmonės pastebėtų skirtumą? O tavo šeima - ar ji pamatytų kažką naujo? Tavo kolegos - ar jie pajustų skirtumą? Kas gi nutiktų tiems, kuriems mažiau sekasi? Ar tu juos traktuotumei taip pat? O tavo draugai? Ar jie patirtų daugiau džiaugsmo? Kaipgi su tavo priešais? Ar jie sulauktų daugiau gailesčio?

O tu? Kaip tu jausiesi? Ar tau tai sukels stresą? Ar sumažės tavo drąsa? O kaip su tavo charakteriu? Ar tu miegotum geriau? Ar tau saulėlydžiai atrodys kitokie? Mirtis kitokia? Vargas kitoks? O liga? Kaip reaguotum į transporto vėlavimus? Ar tu darytum tai, ką darei ligi šiol?

Ar tu vis dar darytum tai, ką esi suplanavęs ateinančioms 24 valandoms? Sustok ir pagalvok apie savo dienotvarkę. Įsipareigojimus. Pasimatymus. Išvykas. Susitikimus. Ar kas keistųsi, Jėzui kalbant iš tavosios širdies?

Šiek tiek pamąstyk apie tai. Mąstyk ir įsivaizduok tol, kol turėsi aiškų vaizdą, kaip Jėzus veikia tavo gyvenimą. Tuomet mintyse padaryk momentinę nuotrauką ir ir įrėmink šį vaizdą. Tai, ką tu dabar matai, yra tai, ko Dievas nori. Jis nori, kad mąstytum ir elgtumeis kaip Jėzus Kristus.

Tavo nauja širdis nėra trumpalaikis Dievo sumanymas. Jei tu būtum automobilis, Dievas norėtų būti tavo variklyje. Jei tu būtum kompiuteris, Dievas norėtų apsigyventi tavo kietajame diske. Jei tu būtum lėktuvas, Jis norėtų būti tavo valdymo skyduose. 

Bet tu esi žmogus, taigi Dievas nori pakeisti tavo širdį. Jūs esate sutverti, kad atsiverstumėte savo širdyse ir taptumėte naujais žmonėmis. Juk naujas žmogus yra sutvertas būti panašiu į Dievą - sutvertas būti tikrai geru ir šventu. (plg. Ef 4, 23 - 24).

Dievas nori, kad tu būtum kaip Jėzus. Jis nori, kad turėtum širdį kaip Jo.

Dabar pabandysiu surizikuoti, susumuodamas didžiąsias tiesas į vieną visumą. Tai pavojinga, bet aš pabandysiu. Jie vienas ar keletas sakinių galėtų atspindėti Dievo meilę kiekvienam iš mūsų, tai galėtų būti šie sakiniai:

Dievas myli tave tokį, koks tu esi, bet Jis atsisako palikti tave tokį, koks tu esi. Jis nori, kad tu būtum kaip Jėzus.

xxx

Dievas myli tave tokį, koks tu esi. Jeigu manai, kad Jo meilė tau būtų stipresnė, dėl to, jog esi tikintis, tu klysti. Jei manai, kad Jo meilė tau būtų gilesnė, jei tu taptum rūpestingesnis, tu vėlgi klysti. Nepainiok Dievo meilės su žmonių meile. Žmonių meilė dažnai susijusi su atliktų darbų sureikšminimu. Taip nėra su Dievo meile. Jis myli tave tokį, koks tu esi, o ne tavo sėkmingai atliktus darbus.

Pacituosiu mano žmonos mėgiamą autorių:

"Dievo meilė niekada nenutrūksta. Tarkime, mes atstumtume Jį. Ignoruotume Jį. Atsisakytume Jo. Nepaklustume Jam. Niekintume Jį.  Jis nepasikeis. Mūsų blogis negali sumažinti Jo Meilės. Mūsų gerumas negali jos padidinti. Dievas nepradeda mylėti mūsų mažiau, jei mums nepasiseka. Arba nepamilsta mūsų daugiau, jei mus lydi sėkmė. Dievo meilė niekada nesikeičia ir nenutrūksta."

 xxx

Dievas myli tave tokį, koks tu esi, bet Jis atsisako palikti tave tokį, koks tu esi.

Kai mano dukra buvo maža, aš ją dažnai vesdavausi į parką netoli nuo mūsų namų. Vieną dieną, kai ji žaidė smėlio dėžėje, aš nuėjau prie ledų pardavėjo nupirkti jai ledų. Bet, kai aš atsisukau jai jų paduoti, pamačiau, kad jos burna buvo pilna smėlio. Kol aš jai pirkau vaišių, ji prisivalgė purvo.

Ar aš ją tebemyliu, nors ji pilna burna purvo? Žinoma, tebemyliu! Ar ji tapo mažiau mano dukra su purvu burnoje? Žinome, ne. Aš mylėjau ją tokią, kokia ji tuo metu buvo, bet atsisakiau palikti ją tokia pat, kokia buvo: aš nunešiau prie vandens fontanėlio ir nuploviau jos burną. 

Dievas tą patį daro su mumis. Jis laiko mus virš fontanėlio ir ragina: "Išspjauk purvą, mieloji. Aš turiu tau kai ką geresnio." Ir taip Jis mus išvalo nuo purvo: nemoralumo, nesąžiningumo, prietarų, pykčio, godumo. Mes nelabai džiaugiamės. Kartais mes vis tiek pasirenkame ne ledus, o purvą. "Aš galiu valgyti ir purvą, jei aš noriu!" - rodome savo nepasitenkinimą. Tai tiesa - mes galime. Bet, jei mes taip darome, mes prarandame. Dievas turi geresnį pasiūlymą - Jis nori, kad mes būtume kaip Jėzus.

Ar tai ne gera naujiena? Tau nereikia įstrigti šiandieniniame tavo buvime. Tu nesi pasmerktas likti irzliu. Net jei nerimavai dėl kiekvienos savo gyvenimo dienos. Na ir kas, jei tu gimei fanatiku? Tu neprivalai ir mirti, juo būdamas.

Iš kur ištraukėte mintį, kad mes negalime keistis? Nuo kada atsirado tokie pasakymai kaip: "Tokia mano natūra - nervintis."; arba "Aš esu tokio charakterio, ir nieko čia nepadarysi."; arba " Aš nieko negaliu padaryti, aš tiesiog taip reaguoju"?  Kas taip sako? Ar mes panašiai galime sakyti ir apie savo kūnus: "Tai tiesiog tokia mano natūra, kad mano koja sulūžusi, nieko negaliu padaryti."  Žinoma, ne. Jeigu mūsų kūnas blogai funkcionuoja, mes ieškome pagalbos. 

Ar neturėtume taip elgtis ir su mūsų širdimis? Ar mes neturėtume ieškoti pagalbos mūsų rūgščiam požiūriui? Argi mes negalime ieškoti pagalbos, kad pasikeistų mūsų egoistinės tirados? Žinoma, galime. Jėzus gali pakeisti mūsų širdis. Jis nori, kad mūsųs širdys būtų panašios į Jo širdį.

Ar gali įsisvaizduoti geresnį pasiūlymą?

Iš Max Lucado. Just Like Jesus. 

P.S. Išverčiau ne aš. Net nežinau, kas vertė. Angliškai galima pasiskaityti čia .