Na, šįkart straipsniukas - tikri pipirai :) Labai džiaugiuosi, kad rašo katalikas. Ne "iš kepurės" ir ne teorišklai. Pats per tai perėjęs, tiesiog dalinasi. Ko gero todėl tekstukas toks nepatogus, verčiantis prisiimti konkrečius įsipareigojimus, daryti apsisprendimus. Ir vis tik - kaip jis gaivina ir drąsina!
- + + + -
Skaistumas yra tiems, kurių dvasia uoli, bet kūnas silpnas!
Skaistumas nevisada lengvai (o dažniausiai – visada nelengvai) laimimas, tačiau yra TIKRAI įmanomas, nuoširdžiai ir uoliai to siekiant. Keletas patarimų, kurie man padėjo pakeisti mano gyvenimo kryptį:
Gelbėkis iš blogų santykių
Kai kurie mūsų ryšiai tiesiog šaukia: “Nelaimė!“, bet mes esame tiek į juos įsitraukę (fiziškai ar emociškai), jog esame praradę sveiką nuovoką. Nutrauk fizinius veiksmus. Laikui bėgant, jei tai buvo geismas – ryšiai tiesiog atkris. Tu esi vertas geresnių santykių, palik šiuos neteisingus ryšius, išeik. Jei ryšys toliau skleidžiasi net nutraukus fizinį artumą – reiškia jis rėmėsi ne vien aistra, verta jį išlaikyti.
Sustabdyk nuodėmę
Jei tave įtraukė į netinkamus veiksmus, sustabdyk tai. Atsitiktiniai lytiniai santykiai, pornografija, masturbacija ir kiti dalykai nuodija ne tik tavo kūną, bet ir sielą. Prie jų priprantama fiziškai, jie supančioja dvasiškai. Reikės tiek dvasinės, tiek ir fizinės pagalbos bei palaikymo.
Venk aplinkos, kuri skatina nuodėmę
Skaistumas reikalauja sveikos nuovokos. T.y. jis kviečia išlaikyti “blaivią galvą”. Gyvename visuomenėje, kuri nebesugeba parduoti buteliuko Coca-Cola’os nenaudodama nuogybių. Netyrumas šiandien supa ir taikosi ištikti mus kiekviename žingsnyje. Tačiau galime gana sėkmingai jo vengti. Tik nereikia savęs kvailinti įsivaizduojant, jog galiu klausytis bet kokią muziką, žiūrėti bet kokius filmus, skaityti kas pakliuvo po ranka, “dalyvauti” nesusimąstant kas ir kur vyksta, arba lankytis vietose, kurios yra pavojingos mano skaistumui, ir kad visa tai nepadarys man jokios įtakos. Tokiu neatsakingumu taupai velnio jėgas ir laiką :) Jam nereikės daug stengtis, kad tave pargriautų.
Nekalbu vien tik apie didelius ir sunkius nuopuolius. Aistros ir netyrumas gali ateiti ir supančioti labai subtiliai. Ir jau tik tada, kai širdies “sargyba” užmigdoma, piktasis puola su visa jėga. Jei jauti besiartinančią pagundą – mesk ją iš galvos TUOJ PAT, arba jei reikia – atsitrauk fiziškai. Neleisk aistrai (fantazijomis, arba artumu su kitu žmogumi) pasiekti tokio lygio,kai nebegalėsi jos valdyt. Juk žinai, kuriose vietose piktasis tave dažniausiai ištinka. Tena sutelk visas jėgas bei atidumą budėjimui. Užkirsk kelią nuodėmei, kol ji dar tik artinasi.
Jei žinai, kad kai pasiliekate dviese vieni tam tikrose vietose, būna sunku atsilaikyti prieš pagundą – neikite ten. Saugokite vienas kitą.
Susiinstaliuok internetinį filtrą (Naomi, K9), kad padėtų saugotis pornografijos. Na taip, tai reiškia ir tai, jog negalėsi pasiekti kai kurių "įprastų" svetainių (pvz. K9 nebeprileidžia prie youtube'ės). Na ir kas? Manau, jog tavo skaistumas yra svarbiau už bet kokią internetinę svetainę :) Juolab, kad įmanoma (tik reikia tai padaryti pačią pirmą susiinstaliavimo dieną) programos valdymo puslapyje nustatyti išimtis - pvz. youtube).
Eik išpažinties. Dažnai.
Jei nuo paskutinės išpažinties jau praėjo gerokai laiko – pats metas atlikti ją DABAR. Taip, šių dalykų sąrašas (ar netgi jei tėra vienas kuris nors) yra labai sunkus, dažnai sukyla gėda ir nejaukumas, kai reikia tai ištarti “viešai”, net jei tas “viešai” tėra kunigas, kuris klausosi tavęs išpažinties paslaptyje. Kartais padeda tiesiog užsirašyti tai ką sakysiu klausykloje, tada giliai įkvėpti ir … :) Nes mūsų dvasia IŠTROŠKUSI žodžių “tavo nuodėmės atleistos” ir išsivadavimo iš šios naštos. Dievas ilgisi ne tik mūsų išgelbėjimo. Jis nori mus gydyti ir padėti mums išvengti nuodėmės. Atlik išpažintį ne rečiau kaip kas mėnesį ar netgi dvi savaites. Tegu tai tampa geru įpročiu. Ir jei kovoji didelę kovą – dar dažniau.
Apkabink Eucharistijos slėpinį
Visada kai tik bus proga ir kuo dažniau priimk Komuniją. Jėzus – tikras Kūnas, Kraujas, Siela ir Dievystė – gydo ir saugo mus labiau ir tvirčiau, nei bet kokios mūsų pačių pastangos. Komunija yra mūsų šventėjimo pamatas.
Augink draugystės ryšį su Šventąja Šeima – Mergele Marija ir Šventuoju Juozapu
Mergelė Marija mano išsivadavime iš neskaistumo yra labai svarbi. Ji siuntė iššūkius, kai man reikėjo augti; ji mane guodė, kai buvau silpnas. Ji nuolat padėdavo man išlaikyti žvilgsnį nukreiptą į Jėzų ir nepaliauja manęs mokiusi kaip Jį mylėti ir Jam tarnauti su kiekviena diena vis labiau. Ji man tokia pat reali ir tikrai, kaip bet kuris kitas asmuo kurį pažįstu. Kaip motina kuri mane pažįsta ir ilgisi manęs kol klaidžioju, o nurimsta tik tada kai esu jos mylinčiam glėby.
Melskis rožinį. Ieškok šios maldos prasmingumo ir prašyk, kad ją pamėgtum. Ieškok susitikimo su šventuoju Juozapu, nuostabiu pavyzdžiu tiek maldoje, tiek tyrumo bei apsisprendimo kovose.
Apsupk save šventais žmonėmis ir tyrais dalykais
Puoselėk draugystę su žmonėmis kurie gyvena skaisčiai, arba uoliai siekia skaistumo. Praleisk su jais laiko, ar bent jau palaikyk ryšius (internetu, SMS ir t.t.) jei jie gyvena toli. Svarbu! – mus gali labai džiuginti artimos draugystės su priešingos lyties asmenimis, bet reikėtų labai saugotis ir neaptarinėti su jais savo skaistumo problemų ar nuodėmių. Tai gali nuvesti į negerus dalykus. Jei tau reikia maldos – paprašyk jos nedėstydamas visų detalių. Jei tau reikia išsikalbėti – tai turėtų būti vyresnis ir tos pačios lyties asmuo.
Žiūrėk “sveikus” filmus, skaityk geras knygas, kad pripildytum savo protą ir širdį. Skaityk knygas apie šventuosius ir mokykis iš jų, bei drąsink save matydamas, kaip Viešpats jiems padėjo atsikratyti nuodėmės ir gyventi dorybėmis. Naudokis sakramentalijomis – švęstu vandeniu, škaplieriumi, ikonomis ir t.t. Jie išlaikys tavo mintis ir žvilgsnį nukreiptą į Viešpatį.
Susirask dvasinį palydėtoją, ar bent jau "artimą dūšią"
Jis padės tau auginti maldos ir malonės gyvenimą. Jei tai neįmanoma, susirask ką nors, su kuo gali kalbėtis. Reikia, kad tai būtų atsakingas žmogus. Geriau, kad jis būtų vyresnis, (bent truputį) išmintingesnis, gyventų skaisčiai (ar bent jau to siektų). Jis padės tau siekti šventumo.
Nedykinėk
Įsitrauk į mokyklos, parapijos, bendruomenės veiklą ar tarnystę. Nevenk įsipareigojimo. Tegu tavo protas ir kūnas būna užsiėmę sveiku ir doru veiklumu. Tai atima iš velnio laiką ir palankias progas tave gundyti.
Pabaigai
Žinoma, yra daugybė dalykų, kurie čia nesurašyti, ir kurie taip pat gali padėti. Bet to užteks pradžiai. Aišku, kad, jei dar nebandei kratytis neskaistumo ir su juo kovoti, gali atrodyti, jog čia visko per daug, kad tai neįmanoma. Bet noriu tave patikinti – su Viešpaties pagalba tai pavyksta. Stenkis, ir nenukabink snapo kai nupulsi. Net jei tai įvyktų daugybę kartų. Užtikrinu tave, kad džiaugsmas ir ramybė, kurie pripildo širdį gyvenant skaisčiai, yra verti tos kovos ir grumtynių, kuri neišvengiama norint išsivaduoti iš šios nuodėmės.
Įsirašyk giliai į širdį Jėzaus žodžius:
“Tavo nuodėmės atleistos. Eik, ir daugiau nebenusidėk”.
Ir dar – jei norėtum paprašyti užtariančios maldos savo kovoje su neskaistumu, be jokios baimės ir kuklinimosi rašyk čia.
Viešpats tave tesustiprina ir savo palaima telydi visur kur beeitum!
parengta pagal: What If the Spirit Is Willing But The Flesh Is Weak?
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
straipsnis superinis.
"Nutrauk fizinius veiksmus. Laikui bėgant, jei tai buvo geismas – ryšiai tiesiog atkris. Tu esi vertas geresnių santykių, palik šiuos neteisingus ryšius, išeik."
gal čia ne į temą, nes jūs visi gerokai jaunesni, bet kadangi jau ši svetainė atvira, drįsiu klaust: O kas jei tokie ryšiai (neskaistūs) išlieka santuokoje, nes vieno iš dviejų sutuoktinių, atsivertusio į Dievą, nuomonė apie skaistumą santuokoje gerokai skiriasi nuo kito? Ar tai gali būti pagrindas skyryboms, jei šiuo klausimu neįmanoma sutart?
aga, kažkada su Narbekovu kalbėjom apie tai per moralinę. Jis sakė tada "jūs neįsivaizduojat, kaip dažnai tai nutinka". Nežinau, ar atsakymas, kuris tada nuskambėjo mums, Tau tiks... Jis buvo toks: "vis tik sutuoktinis, kuris yra atsivertęs, turėtų nusileisti. Ne taikstytis, ne pritarti, tačiau dėl santuokos ryšio išsaugojimo, liudyti savo meilę sutuoktiniui ir siekti jo atsivertimo". Tai liečia ir kontracepcijos vartojimą, kai sutuoktinis yra verčiamas tai daryti.
Tikiuos neprimelavau čia... Seniai jau buvo tas :)
emz... gali, aišku, nuskambėti kaip teorija, kai tai iš kunigo lūpų. Bet šitas tarpusavio vienybės puoselėjimas nusileidžiant (bet nesitaikstant!) kitam, kunigystėje ne ką mažiau (o gal net ir daugiau) sutinkamas. Taip, ten yra ne sutuoktinių, bet artimo meilė. Vis tik jaučiu, kad panašu, panašu... Kai verčia daryti neteisingai ir turi nusileisti, nes dar neturi tiek meilės, kad galėtum kitą savo pavyzdžiu, savo nesmerkiančiu žodžiu pakeisti... Slėpinys čia. Būti su Jėzumi laukime, kol bus tinkamas metas liudyti, kol širdis atsivers, kol aš pats užaugsiu meilėje.
Ačiū, Algi, iki ašarų...ačiū
kaip galima nusileisti nesitaikstant konkrečiu kontracepcijos atveju?
vienas dalykas yra kai žmogus tai daro savo valia, o kitas - kai paklusdamas kito valiai. Tas "nesitaikstyti" šitoj vietoj reiškia "savo viduje nenuolaidžiauti ir pačiam to nepradėti".
bet pasekmės juk vienodos, ar ne? vienu ar kitu atveju, ar neprievartaujamas savasis vidus?
nuo to laiko, kai mes esame paliesti nuodėmės, mums visada tenka versti save, kad elgtumės dorai. Jei to klausei, tada atsakymas - taip.
O dėl rezultato/pasekmių tai keista, kad klausi. Juk akivaizdu, kad jei žmogus daro nuodėmę priverstinai, tai jis už tai neatsakingas. Taip, nuodėmės pasekmė yra, bet priverstasis negali būti dėl to kaltinamas. Iš tiesų juk pasekmės yra absoliučiai skirtingos, nes vienu atveju įsileidžiu nuodėmę ir tampu dėl to atsakingas, kitu atveju - ne. Tik tiek, kad nuodėmės pasekmės darosi neišvengiamos dėl to kuris priverčia tai daryt.
Tame ir yra šios bėdos sunkumas. Nes nuodėmė kurios nedarau, mane vis tiek liečia.
jei nuodėmė daroma būtinojo reikalingumo ar savigynos atveju (pvz:. jei užpuolikas nužudomas besiginant arba karo situacija), tai suprantu, kad esi verčiamas tai daryti ir esi neatsakingas už nuodėmę, tačiau kuomet yra pasirinkimo laisvė? ar ir tuomet žmogus gali neigti nesitaikstymą su tam tikromis aplinkybėmis? ar jau tuomet aplinkybės tampa nuodėmės pateisinimo šaltiniu?
na, jei kalbėčiau "iš knygutės", tai galėčiau tau pasakyt atsakymą. Ir vis tik... kiekvienas kartas, kiekviena šeima, kiekvienas žmogus - tai kaip naujas pasaulis, kuriame savos taisyklės, savi sunkumai.
Ką reiškia "pasirinkimo laisvė" šeimoje? Ką reiškia laisvė, kai esi įsipareigojęs meilei? Ar gali tada priversti kitą atsiversti ir daryti kažką pagal Dievo Valią? Juk būtum tolygus tam, kuris verčia neskaistumui. Tik tiek, kad galėtum sakyti "aš bent jau prievartauju geram dalykui". Manau šeimoje laisvė paklūsta meilei. Ir todėl laisvė pirmiausia yra KITO laisvė. Jo laisvė rinktis, jo laisvė apsispręsti. O mano vienintelis įrankis - tai meilė, kuri savo pavyzdžiu, kantrumu ir ištikimybe gali kitą perkeisti. Gal ir kyla pagunda čia sakyt: "nesąmonė", arba "idealistas tu". Bet per savo neilgą gyvenimą patyriau, kad būtent šis kelias yra pats vaisingiausias, ilgiausiai išliekančius vaisius nešantis.
Sunku, kai "iš knygutės" bandom daryt, nes tada pradedam aiškinti vieni kitų teises ir pareigas, o meilė ... ji lieka kažkur už įstatymo ribų. Todėl Bažnyčia ir sako: "paklusti, bet išlaikyti savyje sąmoningumą, jog tai nėra tinkamas elgesys Viešpaties akivaizdoje". paklusti iš meilės, bet neužgniaužti ir sąžinės balso.
Nežinau galutinio atsakymo. Reikėtų Narbekovui parašyt. Bet aš manau, kad šeimoj tarp sutuoktinių, kai vienas yra verčiamas elgtis nedorai, jo laisvė yra stipriai suvaržyta. Aplinkybės čia panaikina, ar bent jau labai labai palengvina atsakomybę už nuodėmę. BET! Nuodėmė niekur nedingsta. Ją prisiima tas kuris priverčia. Ir todėl sakau, kad tai labai sunku. Nes negalima žiūrėti vien savęs santuokoje. Du yra vienas kūnas. Ir jei ten yra prievarta - tas vienas kūnas kenčia.
Negaliu sutikt su tavim, klausk Narbekovo daugiau informacijos:)
Jei meilės vardan leidžiama būti neskaisčiam santuokoje, tuomet tokios pat meilės vardan nesusituokę gali gauti šios meilės įrodymų? Juk jei mane mylėtum, tai...
Išties, manau pateisinti kito sutuoktinio laisvę, remiantis meilės pagrindu, gana drąsu. O konkrečiai žiauriosios kontracepcijos atveju, netgi neatsakinga, kuomet tai jau liečia vieno iš sutuoktinio neterminuoto vaisingumo nutraukimo klausimą (vienas iš būdų).
Atversti kitą žmogų yra neįmanoma, kitą žmogų priversti vykdyti Dievo valios irgi neįmanoma, bet juk įmanoma mylėti nebūtinai nuolaidžiaujant ar pataikaujant nuodėmei. Nėra juk visad balta ar juoda.
parašiau jam :) lauksim atsakymo :)))
ir beje, Jurgita, spausk "atsakyti" ok? Nes betvarkė po to darosi... (čia šiaip - ne į temą).
negaliu ramiai skaityt ginčo, kilusio dėl mano situacijos, iš vienos pusės mergina teisi, bet šįkart esu sužavėta kunigo, kuris, kiek žinau, šiaip jau į kompromisus nesileidžiantis, jei tai liečia tikėjimo dalykus. Tokiems kaip aš labai svarbu jausti supratimą, nes situacija l.sudėtinga ir oi kaip paprasta žmogų nuteist. Negaliu ryžtis išpažinčiai šiuose puslapiuose, todėl tik tiek pridursiu, kad tokiais klausimais ginčytis turėtų labai pasikaustę žmonės.
mmm... na, niekad negali žinot, ar kartais Jurgitai tai irgi nėra "jos" situacija. Todėl, vaikai, šįkart paklausykit manęs :) Neįsisiūbuokim, kad kartais iš gero dalyko nepriskaldytumėm malkų :) Ramiai - palaukim kun. Narbekovo atsakymo, o tada jau sudėliosim taškus bent jau ant keleto "i".
Man rodos, kad šitoj vietoj išvesti aiškias ribas sunkoka... Ir vis tik džiaugiuos, kad stengiamės. Ypač smagu, kad jūs - vyresnieji - atsiliepėt. Jūs net patys neįsivaizduojat koks esat pavyzdys mums - jaunesniems. Todėl noriu padėkot už atvirumą ir paprašyt šiek tiek kantrybės :) Kompetetingą atsakymą suorganizuosiu - jei ne iš kun. Narbekovo, tai iš ko nors kito, nemažiau "kieto" :)))
Ir, vaikai, laikykimės forumo tvarkos - jei atsakinėjame į kieno nors komentarą - spaudžiam prie jo "atsakyti" :))) ačiū :)
(: čia priėjo bralgis :)
... Sunkoka tuomet diskutuoti, neužduodant klausimų, nors kai kuriems atrodytų gal ir kvailų ar nepatogių, būtų beprasmis reikalas.Vien pritarti- tai kam forumai? Tiek jau to...
na ką gi :) Kunigas Narbekovas, kaip visada sutiko padėti ir atsiliepė:
"Kun Algirdai, tau reikėtu dar kartą paskaityti Vademekumą nuodėmklausiams kai kuriais santuokines morales klausimais. Ten kalbama apie bendradarbiavimo kitam nusikalstant moralinį vertinimą. Sutuoktinis gali sutikti santuokiniam aktui, jei kitas sutuoktinis ir vartoja kontracepcija. Labai neaišku koks yra "prievartos" kontekstas jūsų diskusijoje. Jei butu prievarta tikrąja prasme, tuomet sutuoktinis neturėtų sutikti būti prievartaujamas."
Iš to plaukia kelios išvados:
Atrodytų - dabar jau turėtų būt viskas aišku. Tik kažkodėl man viskas dar labiau susivėlė... Matyt reik eit melstis. Kokio vis tik čia reikia jautrumo, ir kokios didelės meilės vienas kitam šeimoje... O apie kunigą tai išvis kalbos nėr.
Koks sutapimas, kad šis atsakymas būtent šiandien, kai tokia Evangelija! O gal ne sutapimas ? :)
Bet per stipriai jau kirčiuojamas žodis "prievarta". Kalba ėjo apie skirtingą skaistumo supratimą. Todėl gal kam nors ir pravers šitas atsakymas, bet ne man. Teks ieškotis kun. Narbekovo :D
p.s. Ačiū, kun. Algirdai!
norečiau pažiūrėt, kiek iš KVJK yra skaistūs?
kalbu apie kūniškus reikalus.neturiu nieko prieš ikisantuokinius santykius,aišku,kai metų yra bent 18. ( ne todel, kad pilnamečiais tampama, bet kažkos suaugimas juntamas.gal ir grubiai pasakyta.) aišku,aš esu visom keturiom prieš atsitiktinius santykius, prieš dažną partnerio/ės keitimą ir pan.bet jeigu žmonės yra pakankamai suaugę ir myli vienas kitą,kodėl ne?kalbama apie mastrubacija.sako,kad tai yra nuodėmė. bet, ar ne nuodėmė kenkti sveikatai?teko skaityti ne vieno ir ne dviejų gydytojų straipsnius, netgi kalbėti su jais teko šia tema, jog susilaikymas nuo mastrubacijos ,ypač vyrams, yra labai žalingas.KODĖL? nes kenkiama visokiems vidiniams organams ir pan.juk kažkur sėkla turi išsilieti. ir nepasakokit mieli KVJK berniukai ir mergaitės,jog to nedarot.ypač berniukai.
aš esu labai tikinti, skaitau Šv. Raštą, einu į bažnyčią,priimu Komuniją ir t.t.bet neesu skaisti (kūniškai). Negi Dievas manęs nemyli? juk aš pati žiengiau tą žingsnį, pati taip nusprendžiau ir manęs nieks nevertė.dėl to nesigailiu,myliu tą žmogų ir Jis myli mane.negi smerks mane visi dėl to?
Aš tik labai trumpai :)
Nesmerks, neteis, tačiau pati neturėtum būti žmogumi, kuris ieško tarsi pateisinimų iš aplinkos, dėl nuodėmingo gyvenimo. Šiandien žmogeliai (tiek vyresni, tiek ir jaunimas) labai dažnai diskusijose, komentaruose savo žodžiais nukreipia žvilgsniu į kitą: juk ir visi taip daro, pažiūrėk, anas va toks, šitas irgi...
Bet o kaip aš? Kaip visi? Ar esu individas: unikalus kūrinys? Ar neapgaunu tokiais veiksmais pirmiausia savęs ir tuo pačiu kito?
Brūkštelėjau taip labai iš bendro, nes reikėtų "gylio" Jūsų šios problemos nagrinėjimui: kaip liaudis sako: reiktų žvilgterti į pagrindą - pamatą, ant ko statome savo gyvenimo / likimo namą. Smėlio? ar Uolos? :P
na, aš čia nematau jokios problemos ir man yra gerai taip. Yra dalykų ,kuriuos padariau ne taip ir gailiuosi dėl to, bet šitas nėra vienas iš jų.
OIiii kaip daug prirašyta, bet neparašyta pagrindis dalykas, kokią žalą daro neskaistumas.O esmė tame, kad nepatyręs to ir nežinosi ir niekaip neužrašysi.tai va sakau Jums vaikai, kad neskaistumas yra baisiau už bet ką pasaulyje, nes jis kenkia protui. o jeigu pakenkia protui, tai savaime kenkia ir kūnui.O jeigu kenkia kūnui ir protui, vadinasi ir siela yra serganti.Vienintėlis vaistas nuo to yra tikėjimas Dievu ir malda.O tiksliau paties Jėzaus Kristaus dalyvavimas tavo gyvenime.
paradoksas,kad galima buti neskaisčiam ir būnant fiziškai nekaltam.Taigi žiūrėk,ką galvoji,ką kalbi ir ką rašai, nes tai tave gali nuvesti į tavo asmeninį pragarą.
baisiau už bet ką pasaulyje yra puikybė, kūno nuodėmės toje skalėje stovi žemiau :)
visiškai pritariu:).Bet skaitytis reikia su visais:).
vietoj buvusio komentaro verta įrašyti vieno protingo žmogaus žodžius šičia:
...paskutiniai tavo parašymai jau pernelyg grubūs ir atviri. To jau nebereikėjo. Kalbėti apie skaistų gyvenimo būdą jau reikia kitaip. Tai darai per aštriai, lyg pykdamas ant nuodėmės. Geras požiūris, bet jau matosi tavo pyktis...
taigi :) atsiprašau tų, kurie spėjo perskaityt; mokomės... :)
ne ne ir dar kartą ne.
[Esmė yra visai ne čia. kalbi grynai išprotautus dalykus. Kiekvienas žmogus turi savo poreikius, Dievas juos patenkina.Jeigu tavo poreikis turėti šeimą yra toks didelis,tai ir šeimą sukuri, o toje šeimoje pagal Dievo norą visi poreikiai būna patenkinti su saiku.]čia atsirinkti reikia,kam tai parašiau:))).
Askezė gal ir reikalinga tiems, kurie nenormaliai gyvena, pvz kaip aš, kuri neturi vyro, kurios seksualinį poreikį, švelnumo poreikį patenkintų vyras, vaikai.o nuo esminio poreikio prasideda visi šalutiniai, valgymas, miegojimas,darbas ir t.t. Taigi, jeigu pasirenki gyvenimą kaip eunucho dėl Dievo karalystės, turi susitaikyti, kad Dievas tvarko tavo poreikius,o ne tu pats. Kyla klausimas su kuo tu gyveni, kaip eunuchas? Čia ir pasireiškia dvasinė atvirybė, kuri pasirodo per kūną. Galiausiai paaiškėja, kad jokie mes ne eunuchai, Dievas mus į protą bando atvest, kad neištvirkautume, nesvetimautume nei žvilgsniu, nei mintimi.Ir tam mums duoda žmoną, šeimą ir vaikų, kad nereiktų savęs ir kitų kankinti va tokiom va askezėm.
Pora citatų iš Claudio Mina "Meilės psichologija":
"Meilė sutvirtina, pamaitina ir prikelia geriausią mūsų dalį, atgaivina gražausias vertybes: užmojus, kūrybiškumą, poetiškumą, norą veikti, gyvenimo džiaugsmą."
" Meilė išvaduoja moralę nuo bet kokios prievartinės naštos, įtikindama gerbti šviesų vertybių turinį."
Ar tikrai tai meilė, jei ji verčia veikti atvirkščiai: patirti nerimą ir baimę, atsisakyti moralaus gyvenimo būdo ir galiausiai atsiskirti nuo mūsų meilės "baterijos" maitintojo Dievo. Šis mano pastebėjimas skirtas svečiui, rašiusiam 10. 29 ir kitiems "turintiems nuomonę" apie ikisantuokinius ryšius.