Šįkart pakliuvo šiek tiek „sausesnis“ tekstukas. Hm... gal ir per greitai, gal ir per sudėtingas, gal ir įmanoma jį papuošt, padaryt lengviau skaitomą, bet galvoju, jog ir toks „minčių lietus“ gali būti naudingas, kaip galimybė po kiek laiko vėl sugrįžti, vėl atnaujinti minties bei apsisprendimo aštrumą :) Todėl ir skaitant neverta skubėti. Verčiau jau leisti tiems žodžiams ateiti palengva, kad nesigrūstų priemenėje ir nereikėtų po to visų išprašyti laukan, nes „atleiskite, dėl erdvės stokos nepavyko su kiekvienu pasisveikint asmeniškai“ :)
Skaistumas ir meilė:
Žmogaus širdis yra sukurta meilei. Meilė liečia ir persmelkia kiekvieną mūsų gyvenimo sritį - troškimus, mintis, emocijas, ateities planus ir t.t. Tačiau meilė nėra vien tik jausmas kuris tai ateina, tai praeina. Meilė - tai santykis; įsipareigojimas kurį mylintieji dalinasi tarpusavyje; atsakomybės už kitą asmenį prisiėmimas.
Skaistumas yra tokios meilės mokykla. Meilės, kuri mus atveda į tikrąjį džiaugsmą. Skaistumas ugdo tokį lytiškumą, kuris gerbia ir paklūsta meilei. Yra daug būdų KAIP mylėti. Taip pat yra daug būdų ir kelių, kaip meilė gali būti iškreipiama, tapti trumparegiška, neatsakinga, ar netgi griaunančia.
Skaistumas ir laisvė
Skaistumas yra daug daugiau, nei taisyklių rinkinys nusakantis kas "galima", o kas - ne. Tai vidinė laisvė mylėti kitą jo nesisavinant, džiaugtis kitu juo nesinaudojant, rūpintis kitu jo neužgožiant. Toks skaistumas reikalauja (bet kartu ir ugdo!) geranoriškumo dvasios, kilnumo, džiaugsmo, nusižeminimo, kuklumo, kantrybės, pasiaukojimo, blaivaus mąstymo ir prasmingumo suvokimo, išminties, maldos ir humoro jausmo. Jis išlaiko mūsų meilę tyrą ir neužvaldančią; jis sulaiko geismą ir savanaudiškumą, kurie gali sužeisti ne tik mano širdį, bet ir santykius, o per juos – ir kitą žmogų.
Kova už skaistumą
Kai kurie įpročiai gali "užkietinti" mūsų širdį ir apsunkinti mūsų pastangas mylėti skaisčiai (pornografija, neskaisčios mintys ir svajonės, masturbacija). Mūsų elgesys kartais iškreipia mūsų santykius ir draugystes (gundanti apranga, geidulingas požiūris į kitus, flirtavimas). Kiekvieno kelias į skaistumą ir kova dėl jo yra skirtingi, tačiau trys dalykai visada mums padės:
- Nuoširdžiai išsikalbėti su kuo nors, kas yra išmintingas ir patikimas (nieko vertos mūsų pastangos "susitvarkyti patiems").
- Ištvermingai melsti Dievo, Marijos, šventųjų pagalbos ir užtarimo.
- Ieškoti Dievo gailestingumo ir atleidimo (ypač išpažintyje, nes joje man ne tik atleidžiama, bet ir esu gydomas iš nuodėmės) kai nupuolame.
Kartais mums pavyks gilinti savo draugystes skaistume, netgi "atvesti į skaistumą" savo buvusius neteisingus santykius. Tačiau kartais gali tekti tiesiog palikti kai kuriuos ryšius, kurie kone nevaldomai mus stumia netinkama kryptimi, nors jie atrodo ir brangūs.
Ikisantuokinis lytinis gyvenimas
Lytinis gyvenimas (ar jis būtų "iki", ar "šalia" santuokos) yra nesuderinamas su meile. Jis reiškia, jog bandome dalintis sutuoktinių meile bei malonumu nebūdami visiškai atidavę savęs vienas kitam, nebūdami atviri ir įsipareigoję vienas kitam bei naujai gyvybei. Tokia "meilė" yra iškreipta ir sužalota. Tai atsitiktiniai ryšiai, vienos nakties "draugystės", prostitucija t.t. Tačiau tai gali nutikti ir ten, kur tikrai tarpusavio ryšiai yra gilūs bei ilgalaikiai. Netgi ilga draugystė tarp vyro ir moters (ar tarp jaunuolio ir merginos) - tai dar ne visam gyvenimui daromas bei vykdomas įsipareigojimas (bei pažadamas pastovumas), kuris yra santuokinio (o tuo pačiu - ir teisingo lytinio) gyvenimo pamatas bei šerdis.
Tas pat galioja ir tos pačios lyties santykiams. Netgi jei ten yra išgyvenama gili draugystės meilė, šis ryšys nėra atviras gyvybei, kuris yra esminis santuokiniame gyvenime. Čia nekalbama apie tai, jog tokios poros negali susilaukti vaikų (daugelis šeimų taip pat negali susilaukti vaikų dėl vienokių ar kitokių priežasčių). Kliūtis meilei šiuo atveju yra tas "prigimtinis" šių santykių neatvirumas gyvybei. Vyro ir moters "papildomumas" vienas kito atžvilgiu, iš kurio kyla naujos gyvybės galimybė, yra neatskiriama lytinio gyvenimo dalis.
Visi kurie gyvename ne santuokoje, esame pašaukti gyventi skaistume, o tai reiškia - ir susilaikyme. Čia reikia prisiminti du dalykus:
- Negalima teisti ar smerkti asmens dėl to kaip jis jaučia, ar kaip jis supranta savo lytinę orientaciją. Mes kalbame apie konkretų elgesį ir savo atsakingumą meilėje, išlaikyti skaistumą "iki" ar "šalia" santuokos.
- Skaistumas "iki" ar "šalia" santuokos nereiškia, jog visi kurie nėra santuokoje, bus pasmerkti gyventi nepatirdami meilės pilnatvės. Kiekvienas trokštame būti mylimas. Ir yra daugybė kelių, kuriais Viešpats mus kviečia dovanoti bei priimti meilę - draugystėse, šeimoje, tikėjime, bendruomenėje ir t.t. Tuo tarpu šis vienas ir ypatingas būdas, kai meilė išreiškiama ir priimama lytinių santykių metu, yra skirtas santuokai, kuri susieja vyrą ir moterį visam gyvenimui ir tokiame ryšyje juos atveria naujos gyvybės priėmimui.
Santuoka nėra žmogaus teisė, ar netgi pamatinis žmogaus poreikis. Tai dovana ir pašaukimas, kuris nors ir skirtas daugybei žmonių, tačiau tikrai ne visiems.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus

Komentarai
Ačiū. Kažin kokia skaistumo samprata kompromisų sužalotoje vakarietiškoje "krikščioniškoje" pasaulėžiūroje, o gal jau ir pats terminas išnykęs kaip dinozauras ?
mane labai užkabino "Šindlerio sąrašo" paskutinėse minutėse nuskambėjusi frazė: "Tas kuris išgelbėjo vieną žmogų, išgelbėjo visą žmoniją" (na, kažkas panašaus, tiksliai nepamenu). Perskaičius šitą klausimą vėl iškilo tie patys žodžiai...
Taip, įsivardint esamą situaciją verta, kad žinotum kaip elgtis, ko tikėtis, bet man visada keldavo abejonių tie "dideli dalykai" - sampratos, mentalitetai ir t.t. Juk iš tikro, tai kaip ten kažkuris žydų rabinas sakė: "vieną dieną supratau, jog mano miestelyje žmonės manęs negerbia. Ir mąstydamas apie tai priėjau išvados, jog taip yra nes aš pats savęs negerbiu. Ir aš pradėjau pats savyje auginti pagarbą sau. Ką jūs manote? Mane pradėjo gerbti mano namas, vėliau - visa gatvė iki turgaus aikštės, o galiausiai - ir visas miestelis".
Taip ir čia (pagal šiandienos Evangeliją) - o kokia TAVO samprata? :) Mhm, nuginkluojantys žodžiai... Taip, saugiau po tokiu straipsniu rašyt komentarą nesiregistruojant :) Ir vis tik - nėra svetimo skaistumo. Yra MANO skaistumas, o po to - pagalba kitiems.
:) visai nebijočiau ir po vardu parašyt tą patį, bet nėra vardui langelio ;) Iš tikrųjų Lietuvoje katastrofiškai keičiasi skaistumo supratimas veikiant vakarietiškai (ne)kultūrai. Pvz. gundančiai atrodyti - taspat kas gražiai atrodyti ir pan. Ir net save laikantys tikinčiais neturi dėl to jokių skrupulų. O mano samprata sutampa su straipsnio autoriaus:). Straipsnis pačiu laiku. Ir neperanksti. Ir labai suprantamai. Ir nelabai kur rasi apie tai...liuks.
Kristus sako, jūs ieškote žmonių garbės, o ne garbės iš Dievo...
dabar galiu liudyt, kad meilės pilnatvė patiriama gyvenant skaistume. Taip.
mhm, esam labai alkani meilės ir artumo. Ir kaip lengva pasiduot gundymui ir prisirišt prie žmogaus, lyg tik taip patirtume saugumą, pilnatvę, paklustume savo prigimčiai. Ir m, kaip aš matau savo silpnumą tame...
Čia labai verta prisiminti Jėzaus susitikimą su samariete prie šulinio. Ta moteris troško meilės ir ieškojo jos kūniškam ryšy su vyrais. Ir tai ją vertė semtis vandenį tuo metu, kai niekas dėl karščio to nedarė. Tarsi slepiantis nuo žmonių. Ji suprato savo gėdą. Ir ji sutinka Jėzų...
"Kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą". Tuomet moteris sušuko:"Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!" "(Jn4, 15)
Viešpatie, dėkoju, kad duodi mums to vandens.
man šitie straipsniai verčia susimastyti
''Kliūtis meilei šiuo atveju yra tas "prigimtinis" šių santykių neatvirumas gyvybei.''
nemanau,kad tai kliūtis meilei.Meilė ribų neturi, šiais lakais gi dirbtinis apvaisinimas yra.Bet...santykių neatvirumas gyvybei? tokio termino dar negirdėjau..Jeigu pats Dievas mus kuria,myli ir augina, apdovanoja ir veda gyvenimo keliu,koks dar gali buti neatvirumas.liga,kai negali pastoti, kai vyro sperma nevaisinga,o santykiai...na susipyko-susitaikė, išsiaiškino ir vėl viskas gerai.pasirinkimas kokiu keliu eiti-taip, jeigu pasirenki mirties kelią,tada esu Judas, bet ir paskutinę minutę jis gailėjosi,,taigi mes nieko nežinom.Reikia apgalvoti;).
gražiai, bet nenuosekliai :)
jei santykiuose yra taikstymasis su kontracepcija - jie iš prigimties yra neatviri gyvybei. Šiuo atveju naudojamas žodis "prigimtis" nėra "žmogaus prigimtis". "Neatviri" reiškia tai, jog bandoma užkirsti kelią naujos gyvybės atsiradimui, kuri (jei nebūtų sudaromos kliūtys) užsimegztų.
na kalbi tik iš teisuolio pusės...
asmeniškai esu naudojus kontracepciją, trumpai, bet naudojau, tik gydymo tikslais.Dievas žino,kas tai per istorija,kol supratau,kad to daryti negaliu...kraujuoju,,baisu nukraujuot per daug. Taigi Dievas gydo per tikėjimą Juo. Gaila,tik kad visgi žalos ta kontracepcija daro...mano mergaitės kūnas yra per jautrus tokioms vaistų invazijoms, tai viską išvėmiau...
Koks žmogus bando užkirsti, tas tiesiog nesantykiauja,nemyli, ir su tuo žmogum neturi nieko bendro, štai ir užkarda, pats Dievas taip sutvarko.