Kas šiandien yra šeima?

Nežinau kiek sekate po Konstitucinio teismo nutarimo dėl Šeimos Koncepcijos neatitikimo Lietuvos Konstitucijai vykstančią diskusiją. Bet manau, kad bent jau persiskaityti tekstus tikrai verta. Netgi būtina.

Iš tiesų tai mane apstulbino tie tempai, kuriais keičiasi mūsų mąstymo kriterijai. Užtenka dvidešimties metų, kad. atrodytų, savaime suprantamos formuluotės taptų neaiškiomis arba "atviromis" jų pačių apeidinėjimui. Vis tik kalba labai sparčiai vystosi ir keičiasi. Mes priprantame prie naujų sąvokų. Ir dėl to paradoksaliai - senosios tampa lyg miglotomis, nes į jas prikišama naujų turinių...

Trumputė priešistorė

2008 m. birželį Seimas priėmė Valstybinės Šeimos Politikos Koncepciją. Tas žingsnis buvo labai savalaikis ir tikrai reikalingas, vis stiprėjant bandymams apeiti pamatines šeimos, santuokos, sutuoktinių, tėvystės ir motinystės sąvokas. Yra akivaizdus tam tikrų grupių noras į "šeimos" sąvoką įvesti ir vienos lyties asmenų sąjungas, ir be santuokos kartu gyvenančius skirtingų lyčių žmones ir t.t. ir pan.

Šių metų rugsėjį Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad ši koncepcija prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Tai - labai svarbus įvykis. Pakoreguoti Konstitucinio Teismo nutarimą labai sunku. Priedo tai parodė, kad pačios Konstitucijos formuluotė yra per daug "atvira" ir ją įmanoma interpretuoti akivaizdžiai kitaip negu to norėjo ją surašiusieji žmonės.

Ar Konstitucinis Teismas peržengė savo kompetencijos ribas? Ar Šeimos Koncepcija apskritai yra svarstytina kaip atitinkanti arba neatitinkanti Konstituciją?

Šiuo metu vyksta diskusija, su kuria, manau, privaloma susipažinti mums visiems. Ne vien dėl pilietiškumo, bet ir dėl to, kad galiausiai nuo šios dikusijos baigmės priklausys kaip bus skirstomi jūsų mokami mokesčiai, kaip jūsų vaikai bus mokomi mokyklose ir kuo jūs patys, gyvendami santuokoje ar už jos ribų būsite laikomi valstybėje bei kaip būsite jos saugomi.

Po Konstitucinio teismo nutarimo pasirodėl kelios reakcijos. Žemiau pateikiu tik bernardinai.lt redaktoriaus - Andriaus Navicko - pasisakymą. Tačiau taipogi labai kviečiu persiskaityti ir Konstitucinio Teismo teisėjos Ramutės Ruškytės atskirąją nuomonę nesutinkant su Konstitucinio Teismo nutartimi, bei Vaidoto Vaičaičio komentarą.

Andriaus Navicko komentaras bernardinai.lt

Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos institucijos, kilo nemaža sumaištis. Viešumoje prasidėjo keistokos filosofinės diskusijos tiek apie šeimos formą ir turinį, tiek apie tai, ar Konstitucinis Teismas yra svarbus tautos savigynos įrankis, ar nori užimti jos vietą.

Nesu teisininkas ir tikrai tikiu, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra patyrę ir gerai išmano konstitucinę teisę.

Kita vertus, jaučiuosi esąs tautos, kuriai pagal Konstituciją priklauso suverenitetas, dalimi ir labai rimtai vertinu Konstitucijos teiginį, jog niekas negali varžyti ir riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių. Net ir Konstitucinis Teismas, kurio funkciją Konstitucija apibrėžia labai aiškiai – aiškintis, ar įstatymai ir kiti politinių institucijų priimti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Kaip suprantu, Konstitucinis Teismas turėtų būti garantija, kad jokia politinė institucija ar politikas nebandytų primesti teisės normų, prieštaraujančių visos tautos valiai, išreikštai per Konstituciją.

Deja, po minėto teismo nutarimo dėl valstybinės šeimos koncepcijos nuostatų atitikimo Konstitucijai, tegaliu teigti, kad Konstitucinis Teismas, užuot gynęs tautos valią, panoro pabūti suverenu ir išaiškinti mums, kaip mes privalome suprasti „šeimos“ sąvoką.

Jei Konstitucinis Teismas būtų paskelbęs, kad Konstitucijai prieštarauja tokia teisinė praktika, kai Seime patvirtinama koncepcija, kuri tampa normatyviu pagrindu kitiems šios srities įstatymams, galima būtų džiaugtis, jog toks sprendimas suteikia daugiau aiškumo teisėkūros procesui. Jei šis teismas būtų pateikęs išvadą, jog Konstitucija nereikalauja, kad šeima būtų neatsiejama nuo santuokos, galima būtų apgailestauti, jog, formuluojant 38-ąjį Konstitucijos straipsnį, būtų pravertę dar bent vienas paaiškinantis sakinys, tačiau yra taip, kaip yra, ir dabar taškus turime sudėlioti per savo atstovus, tautos rinktą Seimą.

Tačiau septyni teisėjai iš devynių – vienam nedalyvaujant svarstyme dėl ligos, o kitam pareiškus atskirąją nuomonę – nusprendė, kad jokia politinė institucija esą neturi teisės teigti, kad santuoka ir šeima neatsiejama, nes šeimoje, kaip teisėjams pasirodė, svarbiausia ne įsipareigojimas, bet emocijos, kurias žmonės jaučia vienas kitam.

Galima būtų klausti šių teisėjų, kas bus tas emocijų termometras, kuris esą leidžia konstatuoti, kada prasideda ir baigiasi šeima. Galima stebėti, kodėl septyniems teisėjams tokia interpretacija pasirodė svaresnė nei, pavyzdžiui, buvusio ilgamečio Konstitucinio Teismo teisėjo ir vieno iš Konstitucijos teksto autorių Egidijaus Jarašiūno tvirtinimas, jog Konstitucijos tekste šeima ir santuoka yra susietos.

Didžiausia bėda, kad po Konstitucinio Teismo sprendimu puikuojasi užrašas, jog jis yra galutinis ir neskundžiamas. Tai reiškia, kad ši interpretacija nuo šiol mums pateikiama kaip visos tautos valia.

Štai čia ir prasideda didžiausios bėdos ir pradeda kilti nepasitikėjimo bangos.

Ar bent vienas iš mūsų vardu kalbančiu teisėjų tikrai tiki, kad 1992 metais, kai buvo priimama Konstitucija, tiek jos tekstą rašę, tiek balsavę žmonės galvojo, kad šeima negali būti susieta su santuoka? Egidijus Jarašiūnas teigia, jog toks teiginys nebuvo įrašytas, nes atrodė perteklinis ir savaime suprantamas. Galima paklausti kitų šio teksto kūrėjų, kad patyrinėtų ano meto spaudą.

Kiek suprantu, tai, ką turėjo omenyje Konstitucijos teksto autoriai, dabartinius Konstitucinio Teismo narius, priimant šį nutarimą, nelabai domino. Jie daugiau bandė remtis sociologų samprotavimais, apie tai, kokia dabar faktinė situacija, kaip keitėsi mūsų įpročiai, analizavo šeimos apibrėžimo strategijas kitose Europos valstybėse. Visa tai įdomu, tačiau, mano, kaip piliečio, įsitikinimu, mažai ką turi bendro su prievole saugoti, kad nebūtų paminta tautos valia.

Šiandien susidaro įspūdis, jog Konstitucinio Teismo teisėjai mano, kad mes nuo to laiko, kai patvirtinome Konstituciją, turėjome tapti modernesni ir skeptiškesni santuokos atžvilgiu. Dėkui, tačiau būti tautos auklėtojais ir gvenimo mokytojais KT septintuko niekas tarsi neprašė. Konstitucijoje nerasime įrašo, kad teisėjai yra protingesni, išmintingesni už kitus ir todėl gali nurodyti, kokie mes turime būti.

Ką šioje situacijoje keistoje situacijoje daryti? Tikrai nemanau, kad prasminga paprasčiausiai keiksnoti Konstitucinį Teismą. Pabandykime suprasti ir jo narius – kai paskęsti tekstų jūroje, nesunku pamiršti, kad esi tautos tarnas, o ne prievaizdas. Gelbėjimo ratą galėtų mesti Seimas, kiek įmanoma greičiau įvykdęs sudėtingą Konstitucijos patikslinimo procedūrą. Konstituciją turime patikslinti taip, kad ne tik absoliuti dauguma piliečių, bet net ir Konstitucinio Teismo nariai galėtų suprasti tautos valią.

Jei Seimas neišdrįs imtis tokios atsakomybės, tai kartu su Seimo rinkimais turėtume surengti referendumą ir pasiklaustume tautos, ar jos valia per laikotarpį nuo Kosntitucijos priėmimo nepasikeitė. Jei pasikeitė, ir santuoka vertinama kaip nereikalingas balastas, – politikams, leidžiant įstatymus, į tai teks atsižvelgti. Jei nepasikeitė, tai svarbu tai taip pat užfiksuoti, kad kokiai nors elitinei grupelei vėl nekiltų noras mus auklėti.