Daug rasime tekstų, ištisų studijų apie Jėzų ir mokinius - vyrus. Tačiau šalia Jėzaus gyveno ir moterys. Jų santykis su Jėzumi buvo labai neįprastas tiems laikams ir tradicijoms, apgaubtas ypatingos meilės ir savęs dovanojimo, kokį turi tik moterys. Šiame tekste nėra nieko labai įmantraus ir moksliško, tik nuoširdu ir paprasta.
xxx
Ir moterys mylėjo Jėzų.
Šitą žmogų, kuris turi vyro formas ir išvaizdą, kuris paliko motiną ir neišsirinko sau žmonos, visą jo gyvenimą ir po Jo mirties gaubia jautri moteriškojo jaukumo aplinka. Vienišas klajoklis buvo mylimas taip, kaip niekas nebuvo ir niekados nebus mylimas. Skaistusis, kuris pasmerkė paleistuvavimą ir svetimoteriavimą, daro joms nesuterštos skaistybės įspūdį.
Vyras su savo teisėta meile neturi moters dvasiai tokios galios, kurią gali turėti tas, kuris myli jas nepalytėdamas, kaip tas, kuris išgelbsti jas, nereikalaudamas už tai net pabučiavimo.
Moterys mylėjo Jėzų. Pamačiusios Jį praeinant, sustodavo; klausydavo Jo, kai Jis prabildavo savo prieteliams ir nepažįstamiems; eidavo prie tų namų, į kuriuos Jis eidavo; atvesdavo pas Jį vaikus, laimindavo Jį garsiai, stverdavosi Jo apsiausto, kad išsigydytų nuo savo ligų, jausdavosi laimingos, kai jam galėdavo patarnauti.
Daugumas jų lydės Jį ligi pat mirties: Salomėja, Griaustinio vaikų motina, Marija iš Kleofos, Jokūbo mažesniojo motina, Morta ir Marija iš Betanijos.
Būtų norėjusios būti Jo seserimis, jo tarnaitėmis, jo vergėmis, kad tik būtų su Juo, kad paduotų Jam kąsnelį duonos, kad pripiltų vyno taurę, kad išplautų Jo rūbus, kad nuvargusias kojas nuplautų, pateptų Jo nekirptus plaukus, kurie gaubė Jo pečius.
Kai kurios jų turėjo laimės, kad galėjo Jį sekti, ir, galbūt dar didesnės laimės, kad galėjo Jam savo pinigais padėti. "Ir buvo su Juo Dvylika ir kai kurios moterys, kurios buvo pagydytos nuo piktosios dvasios ir ligų, būtent: Marija, kurią vadino Magdalena, iš kurios buvo išėję septyni demonai, ir Joana, Erodo prievaizdos Kuzos žmona, ir Zuzana, ir daugelis kitų, kurios Jam tarnavo pagal savo išteklius".
Moterys, kuriose pasigailėjimo jausmas būna įgimta širdies dovana, pirm negu pasikeičia į tobulybės valią, buvo, kaip visuomet būdavo, dosnesnės už vyrus.
Kada Jis pasirodo Lozoriaus namuose, dvi moterys, dvi prikeltojo iš numirusių seserys tartum galvos netenka iš džiaugsmo. Morta pradeda triūstis ir ruošti piligrimui gerą užkandį, daug geresnius pietus už kasdieninius. Marija nuo to laiko, kai Jėzus peržengia jų namų slenkstį, sustingo tarsi ekstazėje, iš kurios niekas neįstengs jos pažadinti. Ji temato tik Jėzų ir tik Jėzaus balsą tegirdi. Kai Jis kalba, Jo žodžiai vienas po kito taip giliai smenga į jos širdį, kad jie pasiliks joje ligi pat mirties. Ji tarnauja Jėzui, bet kitokiu būdu negu Morta: atidavė Jam savo sielą, tiktai sielą, bet visą, mylinčią Jį.
Taip tada mylėjo Jį moterys, o Jis savo širdies gailestingumu joms už tai atmokėdavo. Nė viena moteris, kuri tik į Jį kreipėsi, nenuėjo negavusi atpildo. Našlės iš Naino verksmas Jį taip giliai sujaudina, kad Jis prikelia josios mirusį sūnų; Kananijietės moters maldavimai, nors ir svetimšalės, nugali Jį, ir Jis grąžina sveikatą josios dukrai; pagydo nuo karštligės Petro uošvę, prikelia Jairo dukrą ir pagydo nežinomąją, kuri dvylika metų sirgo "kraujo plūdimo" liga.
Tų laikų mokytesnieji vyrai nepripažindavo moteriai jokios reikšmės dvasios reikaluose. Pakęsdavo jas švenčių metu šventykloje, bet niekados nebūtų galėję pamanyti, kad galima moteriai atskleisti Rašto paslaptis. Pasak anų laikų rabino posakio: " Įstatymo žodžius, pirm negu juos turėtum moterims paskelbti, geriau sudegink". Jėzus, priešingai, nesipiktindavo kalbėtis su jomis net apie didžiausias paslaptis. Susitikime prie Sicharo šulinio su Samariete nė kiek nedvejodamas, nors tai yra moteris ir Jo tautos priešininkė, apreiškia jai savo pasiuntinystės tiesas.
Jėzaus mokiniai dažnai nesuprasdavo, ką daro jų Mokytojas. Jie nežinojo, kad Kristaus Bažnyčia pastatys moterį tarpininke tarp vaikų ir Sūnaus, tą, kuri viena iš visų sujungė savyje dvi pagrindines moters tobulybes: Mergelės - Motinos, kuri už mus kentėjo nuo Betliejaus iki Golgotos kalno nakties.
Pagal G. Papini "Kristaus istorija".
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus