žuviukas

jį galima padaryt tiesiog suglaudus delnus. Ir kai imi pasaką sekt, atgyja jis. Palenda po skarom, o į skarą sukibę vaikai staigiai ją paverčia banguojančia jūra. O rankos virsta gelda, trobele ir rūmais, žuviuko burtais:)

Žaidimas su vaikais daug primena dalykų:) Kaip paprasčiausi dalykai atgyja. Pagaliukai, akmenukai, popieriaus skiautė. Ir džiaugsmas, apimantis žaidžiant kartu. Pakeli mažiuką ir jau jis krykščia, nes skrenda virš vandenyno, kur mato banginius.

Apie neturtą galvoju.

Mes daug esam gavę. Oj kiek daug esam gavę... Koks nuostabus yra mūsų kūnas. Augantis, gyjantis, paklustantis minčiai. Koks nuostabus yra protas. (Kartais, kai susiduriu su sunkumais, arba šiaip, kai  pradedu galvot, kaip žmogus sugalvojo kad ir šitą ūžiantį daiktą, kurį dabar liečiu rašydama, imu sekti kelią, kaip viskas prasidėjo žmogaus mintyje..)

Arba muzika. ... Arba viskas ką matai. Kad ir apie snaigę, virstančią apvaliu lašu ant šaliko, gali tiek mąstyt... :)

Gyvybė yra toks stebuklas, kad tik nutilt ir stebėtis...

O mes. Dabar pažiūrėk į Dievo įsakymus. Kurie nutiesia kelią į Gyvenimą.

Tada pažiūrėk į žmoniją, ir tai kuo ji laikosi. Ko ji laikosi.

Neturtas. Dovanojantis paprastus svarbiausius dalykus.

Mes viską turim, kai Jis mus turi.

 Viduj balsiuks prabilo:) - įdomu kaip kalbėtum, dabar lauke bandydama užmigti po balkonu...

Šiandien gavau atgailą, kartoti: "Jėzau, pasitikiu Tavimi!"