vaikai

Šventoji Dvasia... oo koks Jos veikimas. :) Ypač akių atvėrimo prasme. Ji atveria akis džiaugsmui, meilei, skausmui, žaizdoms, gijimui...

Yra vaikų, kurie neramūs, kurie priešgynos. Kurie, atrodo, neleidžia eiti į priekį. Juokingai pasakiau eiti į priekį:) žinai, ką reiškia eiti į priekį? mylėti:) ir kaip pilna man širdy dėkingumo už tuos mano nenuoramas:) Supratau, kad bausti vaikus kartais reikia. Tik labai su meile:) Ypač to reikalauja vaikai, kurie neturi tėčio šalia. Pas mane gal pusė grupės tokių. Ir :) kaip sunku būna kartais:) kaip nervus tampo:))) ir kaip jie paguodžia savo meile po to:) 

Vieną dieną mane gerokai nutąsė. Vakare atbėga buvęs mano grupės vaikas. Laksto jis po pievą su geltonu siūlu, sako, čia saulės spindulys. o man jau visai nelinksma tą vakarą buvo. Tada jis paima, atplėšia to siūlo, jis tave pralinksmins, sako. Užsirišu. Kitą dieną, pamatęs siūlą ant mano rankos, sako, čia Jėzus  tame siūle yra.

O Jokūbas šiandien pravirko labai. Ir matau, kad jį priglaust reikia, o sėdžiu su krūva kitų vaikų. Tada sakau Rugilei, nueik, paguosk Jokūbą. Ji prieina, apkabina jį, paglosto ir tas aišku, nurimsta. O mes su ta krūva žiūrėjom kaip vyksta meilės stebuklai. Ir matytumėt kaip džiaugėmės po to su Rugile. :)

Šventoji Dvasia. Meilė.