tyliai
Atveri man akis kasdien vis labiau. Duodi matyt. Kaip myli Tu. Kad įsidėčiau tai, kas vyksta giliai giliausiai, kaip pamatą. Tampi man kertiniu akmeniu. Iš tiesų iš tiesų. Ir Žodis tampa gyvas. Žinau, kad ateis išbandymų laikas. Priimu Tavo raginimą budėti. Nuolat. Ir kai nuovargio smėlis ims akis temdyt, ateik! Leisk man Tave atpažinti, Tave apkabinti. Ypač tada.
Atidaryk mane, kad širdis, kurią davei taptų namais, užuovėja visiems, kuriuos Tu duodi man matyti.
Imu Tavo ranką. Tu tapai žmogumi ir aš galiu laikyti Tavo ranką. ..."Rabuni "
- ille tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus

Komentarai
o man neatveria ir neduoda matyt. nebematau ir negirdžiu :/
uoliai laikykis, juk žinai, kad myli. ir kai sunkoka būna - stabteliu aš. nes va tie maži pakentėjimai, nebegirdėjimai kalba labai. nejučia atsiveri vėl. ir vėl.