O, mano džiaugsme, ...
kada gali šypsotis, iš tikros širdies?
kai esi mylimas.
Bet ką jei taip nesijauti? Žodžių nepakanka, net tikrų ženklų kartais nepakanka, tikėjimo ir to dažnai mums trūksta..Bėdžiai esam. :)
Nuo vaikystės, kiek atmenu, mano kančios ir sunkumai buvo susiję su meilės trūkumu. Tėvų barniai, atstūmimas, nedraugystės, puikybė, mhm ir visos nuodėmės ir visi paklydimai, ... ir aklumas.
Kaip mums tikėti, jog esam mylimi Dievo, kai kasdien susiduriam su sunkumais, neteisybe, kančiomis? Net tie, kurie skelbia Kristų, šlovina, teikia sakramentus, negyvena tuo, ką skelbia, tai kaip jais pasitikėt?
..Atramą visad randu šventųjų gyvenimuose. Ir per rekolekcijas brolis Jonas sakė: "Niekad neprarasit laiko skaitydami šventųjų raštus."
Skaitau šiandien motinos Teresės laiškus. Apie tamsą, kurioje gyveno, apie darbus, kuriuos dirbo, apie pasiryžimus ir jos meilę Jėzui. Tiek šviesos jos žodžiai many pakėlė... Jos yra ta malda apie šypseną Dievui.
Kažkada dulkė citavo Basil Hume OSB straipsnį "Slėpinio prasmė". Vėl jį skaitau:
Dažnai melsdavausi (ir esu tikras, kad ir tu ne kartą panašiai meldeisi) šiais žodžiais: „Viešpatie, tikiu, padėk mano netikėjimui.“ Kokia nuostabi ši malda. Turėjau įprotį kartkartėmis išpažinti nuodėmes, susijusias su abejonėmis, kol supratau, kad abejonė yra mano draugas, ne priešas. Abejonė – įrankis, su kuriuo galiu išgryninti savo tikėjimą. Iš tiesų juk neaugama meilėje, kol tikėjimas nėra išgrynintas."
Augti meilėje.. Giedodami skelbiam, kad mylim Jėzų, kad Jis - mūsų Karalius.
Tai pažiūrėkim pagaliau, koks tas mūsų karalius? Koks Jo vainikas? Drabužiai? Sostas?
Ir tuo viskas nesibaigia. Ir čia tik kelio pradžia.
"...atsakymas į kiekvieną žmogišką problemą, o ypač į nuodėmę, kančią ir mirtį – randamas jo mirtyje, jo kentėjime. Todėl, kad visa tai vėliau susilieja ir lieka Jo Prisikėlimas."
...Kristus Prisikėlė!
Leisk Jam ateiti į tavo pavargusią širdį. Jam ateiti. Pamiršus visus savo troškimus, žaizdas ir viltis. Nes meilė nežiūri į tavo paklydimus, netikėjimą, šaltumą, meilė žiūri į tave tikrąjį.
- ille tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus

Komentarai
:) Aleliuja! :) pavadinimu priminei R.Cantalamessos pasakotą istoriją apie vienuolį Serafimą, nors ir gyvenusį atsiskyrėlišką gyvenimą, bet sutikdavusį savo svečius iš tolo garsiai pasveikinant juos: mano džiaugsme, Kristus prisiklė!