Kelionė į Kalėdas

Kai jie miegojo nupaišiau kelią, Juozapą ir Mariją ant asiliuko. Kelias ilgas, jie maži. Tada prasidėjo ir mūsų ėjimas. Visi taip išsiilgę kelionių, pilni entuziazmo. Subėgom. Salėj ant sienų pakabinom vaikų darytus kelius. Dar pasidarėm šakelių vainikui iš popieriaus.

Pirmam vakare imdama šakeles iš jų mačiau akis. Rankutes, rankas, duodančias. "Tekeliausiu aš su Grožiu. Tekeliausiu aš su Grožiu priešais mane. Takeliausiu aš su Grožiu užu manęs. Tekeliausiu aš su Grožiu virš manęs. Tekeliausiu aš su Grožiu aplink mane." (prisimenat?:)

Antram klausėmės vėjo ir beldimo. "Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu." O Marija žengė per erškėčius. Kyrie eleison

Trečiam ieškojom šviesos parodančios Jį. "Tyliąją naktį." Ir Izaijo 11, 6-9                   (:Kitą dien sako: "Tu ten salėj dainavai." "Taip, ir tu.")

Šiandien jie matė kūdikėlį. Paskui ieškojo Jo, kad pažiūrėtų iš arčiau, o Jis slėpėsi. Drauguose, kuriems dovanojom saulutes.                                                                 "Jo švelnutės rankelės jau paliesti mus gali."

O šventė, kurią Jis kaskart dovanoja savo atėjimu Šv.Mišiose yra mirtis ir Gyvenimas.

"Pabusk tad, mano siela! Pabuskite, lyra ir arfa!

Pažadinsiu aušrą." Ps 57,9

žinai dar ką supratau? Koks(kokia) Tu esi svarbus(svarbi). Kiekvienas žmogus su savo skirtingumais ir atsivėrimu Dievo veikimui kalnus varto. Tavo rūpestis kitu - kalnus varto.

ir:) koks grožis yra šienas. Sudžiūvusios žolytės, paprastos. kvepiančios.  šildančios ir maitinančios. Ne rožės ir šilkai:)

Džiaugsmingų Šventų Tikrų Kalėdų mums visiems!