Gintas
Žmonės pradeda ginčytis dėl to, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi.
Mokykla
Och nauja mokykla :))) Kaip įdomu, nauja, nepažįstama ir tuo pačiu keista, svetima ir sudėtinga. Nauji žmonės, nauji labirintai, kuriuos reikia išvaikščioti, nauji mokytojai ir naujos taisyklės. Kolkas baugoka, bet su Dievu įveikiama viskas.
- Gintas tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Gintai Gintai ir man baisu, nes savoje mokykloje jaučiuosi visiškai svetima. Ir ši savaitė tiesiog didelė tragedija. Bet pasitikėjimas Kūrėju viską nuramina, matyt taip turi būt. :)
Turim vieni kitus palaikyt.
:) vat
Mažai to palaikymo ir sulauki ir gali duoti, nes tame chaose, kai nuo žmonių per koridorių praeiti sunku, pamatyti vieni kitus sunku. Kažkaip vienintėlis dalykas kuriuo džiaugiuosi, kad man langai supuolė į 1 pamokas daugiausiai, ir mokykla palei pat bažnyčią. tai ryte nueiti ir valandėlę ten pabūti och... :))) jau išbandžiau
Sunku, bet bent šiek tiek įmanoma, užkalbinti :)
Gražuuuu, tau gerai, kai tokie normalūs langai, pas mane, tai patyliu....
Na, bet gerai, čia kvjk puslapis, nesinori padaryt pokalbių apie mokyklą.
:))))
ėėė... aš esu įsitikinęs, kad ypač dienoraščių erdvė čia yra skirta bendravimui ir pasipliurpsėjimui, kad kartais tas kvjk puslapis netaptų "maldaknyge" kurios bus nebemalonu skaityti, nes čia viskas taip "tooobula"... todėl pasidalinti ir papliurpsėti - vos ne būtina :)))
Na, gerai, nes galvojau, kad sulauksim priekaištų. :)
tai ir sulaukėt, tik priešingų, negu tikėjotės :)))))
Net ir aš taip maniau, bet klydom :))))
tauta, ten gi tiesiog mokykla. aš nesuprantu, ko čia visi kraunas dėl tų permainų. :))) žinau, nejautri aš, sori, šiaip pakarksėt norėjau.
Na, kiekvienas žmogus vis skirtingai reaguoja į permainas ir t.t. :) Žinai, kai buvai pripratęs prie saugumo jausmo, patogumo ir tvarkos ir kai ateini ir staiga viskas viskas kitaip, tai sunkoka, vieta ta pati, o vyksmas kažkoks kitoks. Taip, Alina, čia tik mokykla, bet visgi, kiekvieną rugsėjo pirmąją ir ištisus devynius mėnesius, tai tampa gyvenimo dalis, todėl nesinori, kad ta gyvenimo dalis būtų stresuojanti.
ir šiaip, gal nebūtų tiek kalbų visokiausių, jei viskas būtų savo noru, bet dabar, kai pasikeitimai vyksta priverstinai, tai dar sunkiau.
O,kad jungies į pokalbį jėga :)
Mūsų širdys nepaklydo, mūsų žingsniai nenuklydo nuo Tavo kelio. Nei dėl nerimo, nei dėl skausmo, nei dėl baimės, nei dėl kardo niekada neišvengsiu Tavo žvilgsnio, niekada nepaliksiu Tavo namų. Nei mirties, nei gyvenimo, nei dabarties, nei ateities Tavo žmonės nebijo, Tavo uola stovi tvirta. Giedodama ir džiaugdamasi, mylėdama ir kalbėdama girsiu Tavo šlovę, šlovinsiu Tavo jėgą.
čia jums, nes aš ir bijau... o bijoti ir jaustis nesaugiai kartais yra gerai, nes tada eini ir ieškai užuovėjos, ieškai šešėlio, kur galėtum pasislėpti. Mes būname priversti EITI. :)
mhmhm...:)
pavelavau. bet kaip gerai jumis atsikvėpti. kaip gerai, kad kalbat.
neramu.vadinasi jautru. jautru. vadinasi gyva.
šiandien atrodo, kad dabar jūsų laikas. laikas keisti. mokyklą.
kurti ją per ilgąją pertrauką valgykloj su draugu.tyliu kuždesiu.
taip. ir legva man kalbėti kai pati to nedariau.
bet tik dabar suprantu.
nebedaug jau ir beliko juk.:] ir tada.. vėl.. o po to dar kas.. ir dar.
savaitė, kita ir apsiprasit.
Ei, koks skirtumas nauja mokykla ar ne. Aš įveikiau, pavyks ir tau. Nėra taip blogai kaip atrodo. Svarbiausia, kad tau būtų gera viduje, tada bus gera ir išorėje. Hmm. Kaip mėgstu sakyt, viskas ore . ;D
:) Jums pasisekė, nes jus dar turit tuos pačius savo draugus, gyvenamąją vietą, artimuosius :)
Sunkiau, kai tenka palikti visus savo draugus, savo vaikystę, nes išvyksti gyventi kitur.
Tuomet jautiesi vienišas ir niekam nereikalingas. O čia tai įšūkis.
Taip atsitiko man, prieš 5m. (Jau 5 metai! :D ) Buvo sunku, nes likau viena. Dabar suprantu, jog Jėzus man neleido liūdėti ir jaustis nereikalingai, todėl atvedė mane i žžm bažnyčią, kur pirmą syk sutikau Jėzų, ir Jo bendražygius, kurie dabar yra mano šeima. :)
Taigi, Nebijok! :) Nėra to blogo kas neįšeitų į gerą :)))
braač, tai tau sutvirtinimas būvo pačiu laiku, t'sakant :))) kažkaip nežinojau šito - ufff, kaip Jis kartais puikiai viską "suaudžia" :)
:) Nors viskas suvirto į vieną vietą, bet viskas pakrypo gera kryptim. Ir nuo to laiko pradėjau GYVENTI...! :)
Jute, tu tikrai teisi. Ir tavo išgyvenimus puikiai suprantu...
Ir tikrai po truputėlį viskas deliojasi į savo vietas.... :)
na Jute tikrai tave suprantu kaip tenka palikti draugus artimuosius vaikyste ka buva patyrusi buvai vaikystėje su draugais bet tau gerai kad bent tu susiradai draugu žžm man tai pat įvyko prieš 6 metus kaip turėjau palikti namus išvažiuoti i kita miesta man buvo labai sunku,galvojau palūšiu tiek psichologiškai tiek dvasiškai bent tu turėjai naujų pažystamu o aš viena 6 metus buvau ka man kalbėti buvau niekam nereikalinga kaip norėdavau kad kasnors apkabintų pasakytu jog tu ne viena aš su tavimi bet to iki šiol nepatyriau draugiško apkabinimo