Gintas
Žmonės pradeda ginčytis dėl to, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi.
Kas man yra kūryba?
Kūryba aukštesnės nervų sistemos veiklos procesas, kurio metu sukuriamos naujovės.
James Higgins Kūryba – gamyba ko nors naujo, turinčio vertę.
Kūryba. Och... Man tai mistika. Pamatau žmogaus sukurtą dalyką ir iškart pašiurpsta oda. Juk tai žmogaus jausmai išreikšti talentu, kuris tikrai vienoks ar kitoks, kiekvienam mūsų yra dovanotas IŠ Dievo. Neveltui parašiau "IŠ Dievo", nes talentas man yra tiksli vieta, kurioje kiekviename žmoguje atpažystu Dievą. Tai dalelė paties Dievo, kurią jis padovanojo kiekvienam asmeniškai, dalelė, kurią tikrai kiekvienas turime IŠ paties Dievo, ir kiekvienas savotišką ir nepakeičiamą, tik klausimas- ar kiekvienas esame ją atradę? Kartais žmonėse aiškiai matau bandymus sukurti kažką nuostabaus ir jų savikritiką, kuri viską griauna. Iš šono kartais pastebėtas talentas dažnai užgožiamas iš paties žmogaus vidaus. Lengva pasiklysti? Tikrai TAIP. Bet visgi ką daryti, kad būtų lengviau? Man šviečiasi vienintėlis atsakymas, banalus ir paprastas, bet daug pasakantis ir stebuklingas. MELSTIS- prašyti Dievo malonės ir vedimo. Juk Jis puikiausiai mus pažįsta ir tik Jis žino kaip mus laistyti, kad duotumėme vaisių.
Norėčiau, kad pasidalintumėte, kaip suvokiate Dievo veikimą įvairiausioje kūryboje :) kaip Jis jūsų manymu mus gali ar negali įtakoti ir pan. :)
- Gintas tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Dalintis labiau tiktų forume, kai pagaliau užsikurs ta pliurpaliukų tema :) O čia lyg norėtųsi išgirsti Tamstos minteles :)
p.s. pasiredaguok raktažodžius - iš mažosios gal visus? ir tarp menas dailė kablelio reik :)
Pasakei ir šventa :D, prašau mano mintys :D. Bet man norisi tos temos, todėl kol pliurpaliukai normaliai nefunkcijonuoja, tol tegul pabūna prašymėlis pasidalinti. Gal visgi atsiras klajoklių, kurie užklys čia ir norės kažką pasakyti :D o žodis kūryba iš manęs šaiposi :D kiek aš jį padarau iš mažosios, tiek jis automatiškai primena, kad nenori būt mažasis
raktažodžiai - ir man mistika :) tebūnie.
atsakant į komentarą spaudžiam "atsakyt" :) o ir pliurpaliukai jau lyg veikia. Nors aš tai dėčiau tokią temą prie šlovinimo.
hmz... man pačiam su kūrybiškumu lyg niekad nebūdavo problemų... nors reikėtų patikslint - lūžis įvyko po to, kai meldžiaus, jog Šventoji Dvasia mano gyvenime būtų GYVA - judėtų, veiktų, dvelktų :) Po kiek laiko pradėjau matyt šios maldos vaisius. Nuo tada mano žvilgsnis į situaciją/problemą/iššūkį keitėsi - krizė, problema ar poreikis buvo labiau sąlygos kurios padėdavo atrasti sprendimą, o ne kliūtys, kurios (anksčiau) stabdydavo.
ir vis tik - po šiai dienai - tai dažnai reikalauja mano drąsos. apsispręsti imtis kokio nors dalyko (netgi įsijungti mobiliaką ir įsirašyti kažkokią gražesnę gimusią melodiją) neretai reikalauja ne tiek talento, kiek kažkokio darbštumo :)
o dėl to MELSTIS tai visiškai sutinku. Kitaip - bus gražu, bet tuščia :)
o, netyčia užtikau :)
http://www.efoto.lt/node/269991
o man kūryba yra žmonių kalba neverčiamas dalykas, nes ji jaučiama jausmais, širdimi, tačiau ne žodžiais. :)
Man kūryba, tai ne kas kita, kaip Šv. Dvasios veikimas. Tiesiog mėgaujuosi, kai galiu justi...rodos, matyti, kaip Ji liejasi:) Labai tinkamas žodis dvelkia...:)) Pasineri kaip į kvepiantį vasaros ežero vandenį, brendi kaip į žolynais kvepiančią pievą, eini kaip į išsiilgtą pasimatymą...Tarsi iš nieko susitvelkia kaži koks ūkas ir palyja malonės vaisiais... Neapsakomas saldumas!
Tik Ji moka taip visada būti ir būti visai čia pat ir niekur ir čia pat...
Kūryba ir Kūrėjas. Ar begali būt artimiau? Ar begali būti didesnė vienovė? Kūrėjas- šaltinis, iš kurio trykšta kūryba, kūrinys. Kūryba- tapsmas, kuriame Kūrėjas gimdo kūrinį.
O mes... tik maži įrankiai Kūrėjo rankose. Nuolankūs arba- ne. Drąsūs arba- ne.
Galiausiai... Kūrinys- Kūrėjo įsikūnijimas per mus, mumyse, manyje...
Neįvardintas lieka žmogiškasis faktorius :) Žmonės dažnai parduoda talentą į vertinimą. Būti įvertintam darosi svarbu. Man net pačiam kartais norisi būti įvertintam ir tai netgi sakyčiau trukdo, kai į tai pažvelgi už kokių 2-3mėnesių.
Šiandien apturėjau tokį susitikimą. Padedu mokykloje vienai grupei ruoštis konkursui. Jiem gitaristo reikėjo. Na žodžiu mes tebuvom susitikę porą kart ir mus panorėjo išgirsti muzikos mokytojas/draugas ir padėti šiek tiek, nes ten darėme savos kūrybos gabaliukus. Žodžiai dviejų panelių, o muziką ir savas partijas ir bendrą vaizdą kūrėme susėdę kartu. Tai tiek kritikos pažėrė, kad oho... Iš pirmo atrodo, kad nieko gerai nedarai, bet tik vėliau supratau, kad jis taip sako iš patirties, nes gali būti ir geriau :) Ačiū mokytojui Česlovui ;) Jis moko apažinti konstruktyvią kritiką. GERBIU :) Svarbi patirtis.
Tai vat. Būti įvertintam... fe... :D
Tobuliausia, kai žmogiškasis faktorius neužgožia dieviškojo. O tam reikia daug įsiklausymo, budėjimo bei laisvės. Čia aš apie vieno autoriaus kūrubą. O dirbant grupėje, kolektyve, žmogiškieji faktoriai( be dieviškojo) gali vesti į susipriešinimą ir destrukciją. Čia ir vėl reikia įvesti Vertikalę, jei tik įmanoma. Svarbi patirtis. Klausytis, klausytis, klausytis...
Mokydamas mokytojas turi būti labai atsargus ir įžvalgus. Jis neturi užgožti naujo einančio iš mokinio, turi atpažinti ir puoselėti, o ne padaryti mokinį pagal save. Turite patys tirti save ar norite būti geri atlikėjai, ar kūrėjai, pradžiai kad ir nelabai tobuli:) Mokykitės technikos, bet atsargiai! nepraraskit savosios dvasios:)