Viešpats pakrantėj stovėjo

C  G                       C
Vie - špats pakrantėj stovėjo,
      F       d                  G
Mokinių sau      ieškodams žiūrėjo,
             C        G           C        C7
Kad Dievo žodžiais      žvejotų širdis.
 

   F        G                  C       a
O Kristau,     Tu mane pastebėjai
       d       G                  C       C7 
Savo  lūpom      mano vardą ištaręs,
       F    G                 C         a
Savo valtį      aš palikęs skubėjau,
          d       G                     C
Kad per amžius      būčiau Tavo žveju.
 

Aš esu silpnas, nevertas,
Mano turtas - rankos, darbui sutvertos,
Ir meile dega širdis krūtinėj.
 

Tau reikalingos šios rankos
Ir uolumas, niekada neišsenkąs,
Ir vienišumo rami kantrybė.
 

Štai Tavo laivą irkluoju
Sielų žvejo keliu neramiuoju,
Užmetęs tinklą tiesos gilybėn.