Raktažodis: kantička

Angoj Tavo, Dieve stoviu,
Laukdamas Tavo malonės,

Kursai po paveikslu duonos,
Tikras esi dangaus ponas.

Toj Ostijoj Dievas gyvas,
Užsislepia, ak koks dyvas.

Tam Sakramente šventame,
Dievą mūsų priimame.

Tą stebuklą Dievas daro,
Duoną į kūną parmaino.

Mums liepia save valgyti,
Kad būtumėm išganyti.

Atmink krikščionie, ką Jėzus kentėjo,
Kada dėl mūsų kraują savo liejo,
Nuo sugavimo atilsio negavo,
Ik’ smerčiai Savo.

Pirmiausiai darže buvo pabučiuotas,
Ten nuo Judošiaus žydamus išduotas,
Štai Mistras mano, tą veskit sugavę,
Išbėgt nedavė.

Garbė Marijai, šlovė Marijai,
Susirinkit visi žmonės,
Kurie norite malonės,
Nuo Dievo.

Garbė Marijai, gimdytojai Dievo Marijai,
Seni, jauni ir varguose,
Kurie esat priepuoliuose,
Pribūkit.

Garbė Marijai, Motinai Sutvertojo, Marijai,
Garbinkim vardą Marijos,
Kurio velniai visi bijos.
Ir slepias.

Juozapai šventas, būk pagarbintas,
Viešpaties Jėzaus Tėvu vadintas,
Sūnau Dovido, karaliau svieto, 
Tarp patriarkų tau pirma vieta.

Pats Dievas Tėvas dorybėms tavo,
Aprinko vietą dėl Sūnaus savo,
Dvasė Švenčiausia ženklą padėjo
Kad rankoj’ rykštė žydėt pradėjo.

Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo,
Pilnus kelius ašarų, kaip perlų priklojo,

Ta šventa Magdalena, pakūtninke stojo,
Kad Jėzus šalyj’ žydų su mokslu vaikščiojo.

Pametusi rėdyklus, savo brangius rūbus,
Apsiliejo ašaromis, kaip aukso žemčiūgais,

Nuo savo galvos šventos plaukus draskydama,
Ėjo per miestus, laukus, Jėzaus ieškodama.

Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus,
Atsiveizėk ant manęs nevertojo žmogaus,
Prašau aš tavęs meilingai,
Ištrauk mane nelaimingą,
Poni loskava.

Neduok visiškai pražūti, Motina Dievo,
Bet vesk mane iš liūdnumo prie Sūnaus savo.
Paprašyk jį užrūstintą,
Kad iš vargų išvalnintų
Mane vargingą. 

Pone Karaliau! Dieve Abraomo,
Dovanok mums griekų atleidimą,
Ir Dvasės šventos apšvietimą,
Idant pažintų žmonės Tave,
Jog Tu esi Viešpats Dievas mūsų,

Susimylėk! susimylėk! susimylėk! ant sutvėrimo Tavo
Kurį atpirkai brangiu krauju Savo.

Strioks, strioks kada žmogus
Dangų nutrotija, peklą užslūžija.

Jau, jau, esmu vertas,
Kad degčiau amžinai pekloj’ visas tenai.

Būk, būk maloningas,
Nors dekretą rodo, vienok meilę duoda.

Jau, jau latrui meile,
Už gailesį vieną duod dangų šendieną.

Verk, verk su Magdalena,
Užgesink maldomis, peklą ašaromis.

Sveika aušros Žvaigždė šviesi,
Tu linksmybė mūsų esi.
Didi Marija, Pana švenčiausia,
Motina Jėzaus mieliausia.

Mes šaukiamės maldaudami,
Žemės vargą čia vargdami,
Gink mus nuo pikto, siųski palaimos,
Pragaro šalink nelaimes.