Raktažodis: Išgelbėjimas

Atmink krikščionie, ką Jėzus kentėjo,
Kada dėl mūsų kraują savo liejo,
Nuo sugavimo atilsio negavo,
Ik’ smerčiai Savo.

Pirmiausiai darže buvo pabučiuotas,
Ten nuo Judošiaus žydamus išduotas,
Štai Mistras mano, tą veskit sugavę,
Išbėgt nedavė.

C       F    G        a
Esame mes Dievo vaikai
C                     G
Jėzau, Tu mus atpirkai
 

         A          cis     fis
Jėzaus Kraujas nuvalo mane, 

H Fis H   x2
 

H   Fis  H
Sto - o - ok,  broli!

H   Fis  H
Sto - o - ok,  sese!

G             e
Mylimas esi, laukiamas esi,
G        C             D
Tu esi labai labai brangus.

Oigi gražus gražus tolimasis dangus –
Kada man’ nuvesi ten, Dievuliau brangus?

Kada aštrius takus šios žemės pamesiu?
Kada žvaigždėms grįstu keliu vaikštinėsiu?

Kada nusivilksiu savo griešną kūną?
Kada užsidėsiu amžiną karūną?

Kada aš po vargais gausiu atsilsėti
Ir ant Tavo švento veido paveizėti?

Pone Karaliau! Dieve Abraomo,
Dovanok mums griekų atleidimą,
Ir Dvasės šventos apšvietimą,
Idant pažintų žmonės Tave,
Jog Tu esi Viešpats Dievas mūsų,

Susimylėk! susimylėk! susimylėk! ant sutvėrimo Tavo
Kurį atpirkai brangiu krauju Savo.

Strioks, strioks kada žmogus
Dangų nutrotija, peklą užslūžija.

Jau, jau, esmu vertas,
Kad degčiau amžinai pekloj’ visas tenai.

Būk, būk maloningas,
Nors dekretą rodo, vienok meilę duoda.

Jau, jau latrui meile,
Už gailesį vieną duod dangų šendieną.

Verk, verk su Magdalena,
Užgesink maldomis, peklą ašaromis.

       G       D          e  
Tegul Tavo ramybė nusileidžia ant manęs,

G        C          D   C  D  G
   Viešpatį aš garbinu,