Juozapai šventas, būk pašlovintas

Juozapai šventas, būk pagarbintas,
Viešpaties Jėzaus Tėvu vadintas,
Sūnau Dovido, karaliau svieto, 
Tarp patriarkų tau pirma vieta.

Pats Dievas Tėvas dorybėms tavo,
Aprinko vietą dėl Sūnaus savo,
Dvasė Švenčiausia ženklą padėjo
Kad rankoj’ rykštė žydėt pradėjo.

Stebuklai dangaus ant žemės rados,
Dievo rankoje tegul visados,
Jėzus paklusnus Tėvo klausyti,
Greitai – Marijos žodžius pildyti.

Aniuolai šventi jamui tarnavo,
Nes paslaptines Jėzaus jis gavo.
Šventieji dangaus ant vardo tavo,
Kad minavoja, lenk galvą savo.

Laimingas žmogus, kurs už patroną
Juozapą šventą tur apiekuną,
Kurs nužemintą širdį parodo,
Tuojaus Juozapas ranką paduoda.

O! Tėve šventas, pilnas dorybių,
Buvai ant žemės metų daugybę,
O mes pasenom pilni piktybių,
Smertinių griekų ir neteisybių.

Šaukiame varge to gyvenimo,
Ligoj’, kalinyj’ ir suspaudime,
Mes dūsaujam tavo užtarimo,
Būk mums patronu smerčio adynoje.

Dievą ant savo rankų nešiojei,
Dūšios ir kūno būk apiekunu,
Užtarytoja Pana Marija,
Juozapai šventas ir šventa Ona.

O! Jėzau Pone, Tavo malone,
Užtarčia savo gelbėjei žmones,
Idant su Tavim danguj’ būtumėm,
Tave ant amžių ten garbintumėm. Amen.