Jėzus, šventas ir palaimintas
E gis A E H A
Jė - ė - zus, Jė - ė - zus
E H A fis
Šventas ir palaimintas
E H E
Jė - ė - zus!
E gis A E H E
Jė - ė - zus, Jė - ė - zus
E H A fis
Prikeltas ir išaukštintas
E H E
Jė - ė - zus!
A E
Jo vardas ant lūpų – kaip medus
A E
Vanduo mano sielai – Jo Dvasia
A cis
Jo Žodis kaip saulė kelyje
A H
Jėzau, aš myliu, myliu Tave!
Žymės: šlovinimo g., Jėzus,
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
pas Povilą Molėtuose prie šoninio altoriaus šlovinom... Ir ten Marijos paveikslas - ji priglaudusi kūdikėlį prie skruosto. Oi, kaip naujai suskambėjo šitas priegiesmis, kai giedojau jį tarsi Marijos lūpomis - taip, lyg ji giedotų apie Jėzų. Juk ji pažinojo Jį ne tik kaip Kristų (išaukštintą, tobulą, galingą) ir netgi ne tik kaip Jėzų (bičiulį, draugą, užtarėją), bet dar kažkaip giliau, slėpiningai, kaip savo kūdikį, paauglį, suaugusį SŪNŲ. Ir va - žvelgdama į Jį mokinio akimis Marija gieda apie Jį: "Jo Vardas ant mano, motinos, lūpų - kaip medus; Vanduo mano sielai - Jo Dvasia; Jo Žodis - kaip saulė mano, motinos (ieškojusios Jo kelyje į Jeruzalę ir atradusios Šventykloje, nutilusios dėl Jo klausimo), kelyje; Jėzau, aš myliu Tave. Šis "myliu" Marijos lūpose toks gilus... motiniškas :) Ji labiausiai turi teisę taip sakyti :)
tikrai tau pritariu labai giesmė graži tinka prie Marijos paveikslo ir šiaip labai jaudinanti giesme