žodeliai, kuriuos užuodžiu..

Nusinešė vėjai purvuos tavo plaukus

Nusinešė vėjai purvuos tavo plaukus,
Vienos dainos ir sutemos – neiškentė,
Tik atmintys garsiai iš oro traukias,
O pažinimas tavęs ir kūno nevykusis.

Veria močiutės karolius, apyrankes,
Tavo spalvų rytoj vieną gausiu.
Tik ta diena trunka mylias supykusias,
Per kurias gal virvutės pintos paragausiu.

Sudeda vaikas kartu delnus kiaurus
Ir čia jau smalsumas ir norai neišdegė.
Spintose dovanos rodosi bjauriai,
Didžiuosius planus iš rankų jau išplėšė.

Vėlei sintetinis kitas draugavimas
Gundo mane kaip gyvūną sumišusį.
Rankose kietos pūkinės pagalvės,
O aikštės centre dangun siela sugrįžusi.

Žalieji mano draugai ir bičiuliai

Žalieji mano draugai ir bičiuliai,
Jūs poną Dievą čia atveskit-
Tegu išrauna kelmus didžiulius,
Tegu pabus drauge ramesnis.

O už aušros senelių korikai,
Kad tiktai po ranka paklys...
Nė vieno lašo sveikų nepaliksiu.
Aidės girioj užgimus viltis.

Kvėpuok, nestok, jauniausiasis broli,
Užaugsi – būsi generolas,
Kada po kojom nežliugs tau molis,
Žydės ramunėm mūsų kloniai.

Aplink šąla

Aplink šąla, sukas, krenta...
Tiesias, brėžia melsvi pirštai.
Vandenys ir tie ties vartais
Sudreba ir tyliai miršta.
Atidengia ponas Dievas plunksninius padangių turtus,
O anie mums neiškentę dovanoja savo burtus.
Taip ir sukas, šąla, krenta
Ant žiemos pečių varguoliai-
Nei paimsi, nei pakelsi čia suradusį sau guolį.
Galiu spėti dar įminti, ką šalna kasryt vadina
Savo broliu. Audžiant mintį,
Bedegant rausvai žarijai.