PJD 2011, Madridas

Martyna truputį pafilmavo.

Keletas sekundžių iš Šv. Mišių su lietuviais.

Madrido gatvė.

O va Madride tai tiek išbandymų buvo. Labai labai. Kaip ten buvo sunku nesusipykt....

kiek ten reikėjo nuolankumo, katrybės, atidumo, paprastumo, atviros širdies, maldos......

Važiuojant iš Irun'os į Madridą staigiai keitėsi gamta, klimatas. Kalnai kitokie - augalijos mažiau, uolų daugiau. Šiltėja šiltėja vis.atvykome į mokyklą vakare. Sako dušui turite pusvalandį, jei spėsite - lėkite :))

tas karštis naktį išgąsdino.

Rytas. Pusryčiam sultys ir bandelė. Ir lekiame į miestą. Nuėjome prie fontano. Pasedėjome, pasitaškėme. Pietūs, kur daugiau nenorėčiau kartot, bent jau aš :D kol valgai nieko, bet pavalgius negera kažkaip :))))

ėjome į katechezę. Va ten taip stipriai buvo. Iš manęs anglistė ne super, bet kiek supratau, tai kažkaip jo.

čia jie per intarpus grojo.

Kitą dieną buvo susitikimas su visais lietuviais. Audrute su Andrium liudijo apie kelionę. :)

Šv. Mišios pagaliau lietuviškai. Su lietuviškomis giesmėmis. Man ten buvo stipru. Kai tiek daug jaunimo iš lietuvos gieda tą pačią giesmę. Atrodo, kad bažnyčios stogas pakils :)

Vėliau klaidžiojimai prie maisto. "Aš noriu to, aš ano" pykčiukai lenda. Tai buvo padarytas laisvas laikas. Kas ką nori, tas tą daro. Taigi aš, Martyna, Donata ir Ernė. Pasimetėm. Netikėtai taip. Nežinojome prie ko prisijungt. Vieni išsilakstė, kiti be veido sedėjo. Tai ėjome šiaip po Madrido rajoną pasivaikščiot. Bandėm pasikultūrint. Ieškojom archeologijos muziejaus. Ilgai ieškojom ir pasirodo, kad jis uždarytas buvo... nusinervinom labai. Norėjosi pykt žiauriai, bet po nosim sau bumbėjau "atvira širdis, atvira širdis" :D tai šiaip prastūmėm laiką. Truputį gaila buvo, nes norėjosi veiksmo. Bet na, čia tarp mūsų keturių irgi išbandymų buvo :)) kaip nesusipykt, kaip nuolankiai priimt kitą.  Vėliau tarėmės su visais susitinkt neaišku kur :D koncerte. Nueinam daug minios. Klausėm pas savanorius kur čia toks ir toks vyksta, sako, kad nežino nieko. Stovim, rašom kitiems - tylu. Nervinamės. Labai. Liūdna lyg irgi daros. Tai ėjom šiaip klaidžiot. Tada sutikom lietuvius brolius du ir keletą merginų bei vaikinų. Nudžiugome, ėjome paskui juos. Truputį papliurpėme. Sutikom Eginą su Dovilyte. Pasirodo koncertas kažkur toli. ne ten kur tarėmės rinktis. Aišku, mes susinervinome. Jaučiau, kad vėl dieną prašvaiščiau... nieko dvasiško išskyrus mišias su lietuviais. Norėjosi pykt ant kažko. Bet gi nu. Mintyse galvoju mes žmonės "atvira širdis, atvira širdis" :D

Kitą dieną vėl Šv.Mišios su lietuviais. irgi gera labai. Tai vėl su savo ketveriuke vaikštinėjom. Ieškojom kažko. Šiaip va. stengėmės be įtampos, nors jos irgi neišvengta. Galiausiai sedėjom ant pievelės. Daug daug juoko. Grojantys serenadas vyrai :D

grįžę mokinomės PJD himną lietuviškai.

Kitą dieną ir vėl Mišios su lietuviais. Man šios Mišios tikras išganymas būdavo. Nesinorėdavo, kad visi išsibarstytų. Toji diena buvo, paskutinė, kai visi kartu. Tai buvo visi suskirstyti į grupeles mažas. Ten man irgi atradimai. :) įdomu  išgirst kitų istorijas. Atradau bendramintį Mantą su panašia tikėjimo istorija :) gera matyt daug daug nuostabiausių žmonių. Buvau pakylėta kažkokia.

Šv. Mišiose giedojome.

Po. Mišių valgyt. Dauguma paniurę. Pykčiukai. Kai valgėmė irgi pykčių neišvengta. Tada truputį susinervinau, kad trečią dieną bus laisvas laikas - nieko dvasiško. Ir pasakiau tą visiems garsiai. Prieš tai pasitarus su Dovile. Tiesiog norėjau, kad eitume ne į parduotuvę ar zoologijos sodą ir savo intensijos netampytume kažin kur,  bet į Kryžiaus kelią eitume. Juk tai piligriminė kelionė. Norėjau, kad būtume kartu maldoje. Ir pasirodo, tai jautė ne vienas žmogus. Tik baimelės, nuovargis daro savyje. Taigi. Ėjome į Kryžiaus kelią. Kur gan iš arti pamatėmė popiežių. Kiek džiugesio akyse buvo. :) ir kryžiaus kelias. Toks stiprus.

Ir dar kitą dieną nakvynė "Keturi vėjai" oro uoste.

Piligrimystė iki vietos. Gan nelengva.

Ir vietoje jau ten. Karšta, dulkės, žmonių masės, muzika neaiški kokia. Man truputį šokas buvo. Bet. atvira širdis :) Du lietuviai prisijungė prie mūsų. Naktį prasidėjo audra. Aišku mes nepasiruošę.... daiktus susukome, o patys šlapome. Šaltoka gan buvo. Naktį, kai jau atsigulėm miegot. Žiūriu į dangų. Žvaigždės kelios, keletas debesėlių ir mėnulis po dešine. Jaučiau apdovanota vaizdu. Prisiminiau Lietuvą. Mąsčiau, dabar tikriausiai ten pats žvaigdžių kritimo metas :)))

Taigi, Madride tikrai buvo daug išbandymų. Labai. Bet būta ir gerų dalykų. Pvz. kaip Justytė sugalvojo "akių maldą" bandant sujungt mus visus, sumažint pykčius. Ten buvo gerai, atsiprašyt, padėkot ir pasakyt gerą žodį. Tik gaila, kad neilgai tai vertinam.

Tai vat taip. Atvirai. Be pragražinimų. :) kaip buvo ir tiek. :)