PJD 2011. Poilsis prieš kelionę. Atsisveikinimas su šeimomis. Kelionė į Lietuvą.

Gražus yra kelias tam, kas juo žengia. Gražus yra kelias tam, kas eina, Gražus yra kelias, vedantis namo. 

Iš Madrido atgal į Irun
miegojimo ypatumai
miegojimo ypatumai 2
Donata rado
Eginas saulytė :)
Eginas vėžlys :)
Eginas plačiakelnis :)
Eginas undinas :)
Eginas ir draugai :)
Justytės ir Dariaus šeima :)
Andrius ir Laurynas su šeima
Irmantas ir Kęstutis su šeima
Dovilė ir Aurelija su Šeima
Laurynas, Eginas, Andrius, Gintas su šeima
paskutinė bendra nuotrauka su šeimomis
pakuojamės, paskutiniai pliurpalai
judam atgal.
kelionė ne iš lengvųjų
valgo
valgo
miegooo
muzikos pasaulyje
Prancūzijoje pas vienuoles vėl. merginų kambarys.
Vokietijoje. Rytas
Vaikinai plovė indus :)
Padėka klebonui
namooooo

Komentarai

Ievužė portretas

Buvo gera išvažiuot iš to triukšmu nusėto miesto. Ir keliaut atgal. Į Irun'ą. Ten kur atrodo, kad liko mano dalelė. Grįžimas į šeimas - nuostabu. Tik gaila, kad mano ir Donatos šeima išvykus atostogų buvo. Tačiau pasitikėjimo vedami, jie mums paliko buto raktus. Mes buvome apstulbusios. Bute gyvenome keturios. Donata, Dovilė, Martyna ir aš. Vakarienė pas Aurelijos ir Dovilytės šeimą. Jaukumas koks. Moteriškė tik fotografuoja fotografuoja :) ryte taip pat. Fotosesijos visokiausios :)) gražu, kaip jiems svarbu turėt atsiminimą.

Prancūzijoje vėl. Mus priimė kaip kokius karalaičius. Per Šv. Mišias atėjo Jėzus. Komunijoje, giesmėje... visur. Tyliai. Ir jautriai. Ten ypatinga vieta. Kažkaip kitaip.

Vokietijoje  Klebonas mums padarė  pusryčius. Taip nuolankiai mus priimė. Buvau vėlgi apstulbus.

Lenkijoje irgi.

Visą kelionę atgal, bent jau aš, labai norėjau namo. Pasiilgus šeimos buvau. Išvarginta emocijų. Ir kuo arčiau tėvynė tuo sunkesnis kelias tampa.

Bet vis dėlto. Nuostabu kelyje sutikti tiek daug atvirų, mylinčių, laukiančių, besišypsančių širdžių. Tada net pats tampi jautresnis. Suklusti. Paprastumas tampa didžiausiu dalyku.

Ir šioje kelionėje daug patirta. Dar daug neatskleistų dalykų tyliai širdies kampeliuose nusės.

Dabar dažnai galvoju " atvira širdis" ir "mylėti sutiktą" ne taip jau lengva. Bet dabar, bent kol kas, stengiuosi kiekvieną žmogų priimti kaip dovaną, kuri pilna netikėtumų ir stebuklų. Ir išbandymus priimt su pasitikėjimu ir tikėjimu, nors žmogiškasis "aš" nesupranta kodėl, už ką taip... dar, matyt, išmokau (žiūrėsim kaip bus toliau) prašyti pagalbos, palaikymo, peties išsiverkt. Nelaukt ir nemaištaut veiksmais prašant dėmėsio. Bet atvira širdimi ateiti ir sakyti "blogai", "gerai" :) 

Stengiuosi  klausant širdies daryti tai, ką ji kužda, kad ir kaip protas sako "kvailai pasirodysi"....

Ir Kaišiadoryse mus sutiko nuostabiai. Mylinčios ir laukiančios, besirūpinančios širdys.

Ir ten, kažkur prie Birštono skubėjo mūsų pasitikt. Ačiū.

Visiems, labai labai ačiū. Kurie, čia jaudinosi, rūpinosi. Kurie, tiesiog palaikė ir buvo kartu maldoje.

bralgis portretas

jau ketvirtą kartą skaitau :)

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4