Pirmas › Foto

Piligriminė kelionė Vilnius-Trakai `10 09

Juuute 2010.09.14, 00:39

''Ar mūsų širdys nebuvo užsidegusios?'' Lk 24,32
Žymės:

Komentarai

Gintas portretas
Užrašė Gintas - 2010.09.14, 20:23.

Dar nežinau kaip šis žygis mane paveikė... Sunkus kažkaip man jis buvo. Daug sunkesnis už Pivašiūnų, net fiziškai. Bet nauji žmonės, naujos patirtys ir atsakomybės padėjo augti. Būti įmestam į kitokią aplinką yra gerai, tada mokaisi mąstyti ir elgtis spontaniškai ir netgi pamatai save kitokį... :)

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.09.14, 20:50.

buvau ten vos kelias minutes... tai gal ir išvadų nereikėtų daryt. bet vienas įspūdis tai gana stiprus - kad chebra tarsi sumesta iš skirtingų kampų į vieną katilą.

tada sunkoka ir tą bendrystę pasiekti. bet ji piligrimystėje, manau, labai svarbi. o ir šiaip - su malda turėtų būti sunkoka juk...

bet čia jau reikėtų žiūrėti į tai kokie organizuotojų prioritetai, ko buvo siekiama ir t.t.

Ievužė portretas
Užrašė Ievužė - 2010.09.14, 21:40.

šypsniukai :) 

gražu žiūrėti. :)

tik dar tikimės, kad bus kokis aprašymas kas ten vyko, kokiu tikslu ar kažkas tokio :) aš žinau tik tiek, kad buvo žygis iš Vilniaus į Trakus. :) tik tiek.

ille portretas
Užrašė ille - 2010.09.15, 22:10.

tu pažiūrėk VAJC puslapy, (nemoku nuorodos įkelt:), ten labai išsamiai viskas:)

eginas portretas
Užrašė eginas - 2010.09.14, 23:23.

the most fiziškai išsekinęs piligriminis ever.

like.  

tiutemur portretas
Užrašė tiutemur - 2010.09.15, 14:18.

gražiai nufotografuota :)

ille portretas
Užrašė ille - 2010.09.15, 22:08.

Pailsėjau aš tame žygyje. Mane vis gundo neit ir kitaip atseit ilsėtis. O tai, ką mes ten gaunam su jokiais pasaulio poilsiais nelygu. Jokiais. Nes prasmė yra. Nes malonė liejas. Nes eini iš savęs į kitą. Nes gyvus ir tikrus dalykus lieti - duoną, (farširuotą karpį:), kelią, vėliavą, draugo ranką, žvilgsnius (visokius), naujus žmones, lietų, ašaras. Ir. Žodžius, liudijimus, šypsenas, atleidimą.

                          Po adoracijos mūsų su Vidma paprašė ikonas panešt. Jėzų ir Jo Motiną. ... :) O stovim su Vidma, laikom jas ir galim matyt tik tą, kurią laiko kitas. Sakau:"Marija tau rodo Jėzų, o man Jėzus rodo Mariją." Va mums tokis ženklas:)

Dar, kai Algis sakė, kad Dievo žodžio nereikia stengtis suprast, o jo klausyti ir leisti jam gyventi tavy. Kaip Marija:"...tebūna man, kaip tu pasakei."Lk1,38

Telaimina Viešpats visus ėjusius ir pasilikusius!

Vidmantė portretas
Užrašė Vidmantė - 2010.09.15, 23:08.

Knygos neskaitytos, miegutis šaukia, o aš rašau... Norisi.

Šitas piligriminis -

trumpas. Tai kažkaip keista buvo. Daug nepažįstamų žmonių, su kuriais per Pivašiūnų piligriminį bent iš dalies susipažintum. Todėl svetimoka, bet jauku ir saugu, nes šalia savi : )

erzelynė. Nerandu kito žodžio. Lyginiant su mūsų piligriminiu, tai netgi tie žmonės, kurie eina "kažkodėl" būna įvesti ir įtraukti į visą dvasią. Dabar buvo per daug sumišimo, triukšmo, nors jis gerai, tačiau...

Šlovinimas vs. Malda. šlovinimas šį kartą davė maldai į kalus 3-1. Man trūko pralaimėtojo ir tylos.

sunkus. Kojytės, vargšės kojytės. O dar kai reikėjo pareiti nuo Šv. Petro Povilo bažnyčios iki namučių, tai ojojoj. Ir šiaip oras nedžiugino, bet... : ) Išbandžiau savo jėgas. tai neįveikčiau aš visos Varkalės - Pivašiūnai trasos per Aukštadvarį. tai jau ne. Pagarba visiem ėjusiem šią vasarą. Jūs didvyriai!

džiugus. ypač kai ėjom per miestą. skridau su vėliava rankose. Bet, deja, prieiti ir susipažinti su nauju žmogum beveik nebuvo drąsos ir ryžto. Gaila.  nes čia veikė draudimo kompanija KVJK. Per patogu.

Ir vis tik. nesigailiu, kad ėjau. keistokas, svetimokas(:) tas piligriminis buvo. nesinori pripažinti kitų organizavimo. noris sakyti:"mes padarytume taip ir taip. o vat pas mus tai taip ir taip". bet. mane vedė viena mintis. Juk Jėzus čia tas pats. intencijos tos pačios. Viešpaties veikimas tas pats. einu ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad jaučiu kvietimą. Ir ačiū Dovilei, buvai man pavyzdys tą kart einant išpažinties. Bet čia jau kita kalba. bijau, kad išpažintis netaptų įprastu dalyku, kasdienybe. nebūtų pilnutinis Susitaikymo aktas. Ir supratau, kad vis tik žaizdos greitai negyja ir vis dar plyti. Nesvarbu, kad nebejauti skausmo, bet... jis pasislėpė po trauklapiu. O jų reikės dar daug daug...daug.

Dargana aptrauktas, skausmingas(labiau fiziškai), bet vietomis spindintis šis piligriminis man buvo. Ir dar vienas žingsneliukas link Jo.

AčIū už kantrybę skaičiusiems. atvirokai aš čia. Atsiprašau : )

Ir AčIū Justinai užu nuotraukas. nuostabus netolimos praeities atspindys.

ir vienas mano draugas taip pasakė:"kiek pavargsta kojos, tiek tu sustiprėji". man rodos visi sustiprėjam, nors ir nejaučiam ar nesuprantam. Tai paskui išvirsta į kažką svarbaus.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4