Nepamirškim šypsotis

wow!!!!!čia tai neapsakoma džiaugsmo dozėėė:)))))))stipriai Ievuže pasistengei:))))labai ačiū!!!

ačiū! ne nu iškart smagiau :)) ir šypsaus ir per kompo ekraną atsispindi, gaila komentaran neįsirašo.:))

ai dar priminei, mus per dramą moko šypsotis techniškai, kad po trijų valandų repeticijos neskaudėtų (vistiek skauda). ir visaii ne tas, akyse šypsena gi pasirodo!:)))

šiandien mano dėstytuvas žiauriai nustebino mane, pasakydamas: "Kelias kuris neveda į Dievą, nėra kelias." tai žiūriu į šitas nuotraukas ir galvoju, kad vienas iš pagrindinių mūsų ginklų tame kely yra mūsų šypsenos. kodėl? nes šypsodamiesi suteikiam draugams džiaugsmo, o laimingas draugas, tai kaip pavalgęs studentas, turi daug jėgų eiti į priekį ir vestis kitus:)))) taip ir einam tuo keliu į Dievą. kartu. :)

Kaip sakant galim užkrėsti niurzgomis visokiomis, liūdsiais kitus, bet galim užkrėsti ir šypsenomis bei optimizmu!;)