Dienoraščiai

Užmačiau šiandien šitą ir nenustoju iki pat vakaro šypsotis :) Kaip vis tik jos skiriasi nuo kitų dalyvių! Nekomercinės, ne norinčios save parodyt, bet besidalinančios tuo ką visą gyvenimą darė. Ir tos jų dainos tada kitokios...

Juk ypatingi mes visi, nes esam Dievo vaikai. O ypatingiems žmonėms reikia ir ypatingos progos...  tad.... laukiam ženklų ir progų..

Vienas žmogus žiūrėjo į mane prieš 5 metus ir sakė, nu tik žiūrėk, kad neprarastum atsivertimo jausmo. Sakiau, tikrai neprarasiu :)

Kartais rabinų užsispyrimas skaityti Raštą atidžiai ir neužsimerkti netgi ties mažais neaiškumais - tiesiog stulbinantis :) Šiandien radau tokį komentarą - kai Išėjimo knygoje (20 skyrius) Dievas duoda Tautai savo įsakymus - rabinai klausia:

koks pirmasis Dievo Įsakymas?

Nusinešė vėjai purvuos tavo plaukus

Nusinešė vėjai purvuos tavo plaukus,
Vienos dainos ir sutemos – neiškentė,
Tik atmintys garsiai iš oro traukias,
O pažinimas tavęs ir kūno nevykusis.

Šiandien mąstau apie tai ką reiškia "viską prarasti". Pvz. - kai mane čia Romoj dukart apvogė, prisimenu, sakiau "viską išnešė", nors tai tebuvo fotoaparatai ir kompiuteris. Taip pat prisimenu, kai besimokydamas VGTU antram kurse gavau iš projektavimo septynis. Dešimtukininkui Akelaičiui tai buvo katastrofa pranokstanti Haitį bei Čilę kartu sudėjus...

dažnai pradėjau galvoti:"išsiųskit mane, prašau, į negyvenamą salą!". atrodo norisi bėgti jau nuo visko, o vat ėmiau vieną dieną ir supratau,kad gavome dovaną,kad galėtume Jį atpažinti ir atpažinti ne bet kaip, o per realybę, per draugus,per kasdienybę,kuri vargina ir todėl norisi pabegti į negyvenamą salą,juk visada bėgti lengviausia.

Kadangi TV nežiūriu, o atsilikti nuo media gyvenimo taip pat nesinori, tad peržiūrėjau, kažkada atsisiųstą  tv laidos "Valanda su Rūta" įrašą.

Tema: santuoka, gyvenimas šeimoje ar pan.

Jie gamino pasakų knygeles. Su piešiniais ir aprašymais. Negaliu įdėt iliustracijų, bet va žodžiai.

M e d o:

Vieną kartą labai anksti ryte švietė saulė. Užaugo labai gražūs medžiai ir gėlės. Skrido lėktuvas. O žmogus lėktuve norėjo pasidomėti gėlėmis. Lėktuvas pasviro ir lakūnas vos išlaikė. Žmogus paprašė ir lakūnas nusileido.

Vienas iš triukų, kurį sau leidžia daryti žydų rabinai aiškindami Šventraštį - tai sukeisti eilutes vietomis. Taisyklės, kad nė viena raidė (t.y. priebalsis) negali būti pridėtas/išimtas/pakeistas iš Šventojo teksto yra gerbiama ir jos laikomasi. Tačiau eilučių tvarką, esą, galima jei ne keisti, tai bent jau bandyti dėlioti ir skaityti įvairiais būdais :)

Šiandien vienas žmogus priminė Motinos Teresės pavyzdį, kai ji kartu su seserimis viską vadindavo dovana.

Vat.

kartais. jau atrodo išmoksti, darai kaip paprasčiau, tvarkingiau ir ... prarandi gražumą visą. Ypač jei dar savo nagus prikiši. Mane šiandien mokė (sugrąžino į vagą:) dirbti, leidžiant kitiems kurti. Tas rūpestis manim, kartais net stebina:) Tik pradedu būt "išmoktai", kaip "visiems geriau" ir gaunu bart:) Tada sugrįžtu prie įkvėpimų, nors jau kitokia. stipresnė. gražu.

... maldauja maldos. Gražus sekmadienis... o bus dar gražesnis, jei leisis Dievui veikti taip, kaip Jis sugeba geriausiai. Reikia stebuklo.

Vis dažniau suvokiu, kad kažkas su manimi negerai. Ar aš jau nebe aš...? Ar apskritai gyvenu ,ar jau tik egzistuoju.... Ar jau nieko nebenoriu??? Ar čia tik dar viena tinginystė...? Kas man yra,Dieve,...?  O gal jau pamiršau kaip gyventi.. nors noriu. NORIU PRABUSTI VIEną rytą  tik su tuščia galva.. Be minčių, be svarstymų ką turiu toliau daryti..

sena baika, bet šiandien prisiminiau :)

   Neseniai perskaičiau tokią knygą , kiek tragišką , tačiau užkibo tokia mintis(Nors autorius ir liuteroniško tikėjimo, tačiau man patiko ) : "Iš tikrųjų žmogus, nors ir laikydamas save mirtingu , galėtų išgyventi penkis kartus ilgiau ir ištvertų, jeigu tik žinotų, jog sieloje, o ne kūne glūdi gyvybė, jog amžius yra iliuzija, o mirties nėra.Tačiau nežinia iš kur atsiradęs materialist

Vakar beeidamas gatve sugalvojau, mano manymu, baisiai reikšmingą mintį. Aišku, mano beveik visos mintys yra baisiai reikšmingos ir vertos spausdinimo bei leidimo atskira knyga storais viršeliais; bet bėda, kad nėra sekretorės, kuri šiuos perlus įamžintų rašytiniu pavidalu. O aš pats esu baisiai kuklus ir šiaip tinginys.

TIEK  daug rašiau.. ir viskas išsitrynė. kvailas kompas arba nevertėjo to Jums skaityti .

Pagaliau Akelaitį užbanino ateistiniame dienoraštyje :))) Gal ir gerai - ramiau chebrai gyventi ten bus. Bet šiaip tai vis tiek nagai niežti - oi pasakyčiau aš jiems... :)))

Aga... na, bet iš tikro tai nevisai apie tai norėjau čia.

sakyčia keistai taip. šaltiniai ir pievos dykumos pradžioj. Daug pievų. Ir Saulutė (tokia mergytė) mane šiandien labai apkabino. Labai yra paprasta pražysti: imi popieriaus ilgą lapą,  sukvieti krūvą vaikų ir sakai jiems:"Čia yra žemė. Sniegas nutirpo, nuoga yra žemė. Imam dažus ir auginam gėlynus." Tada tik spėk lakstyt vandenį keist:)  Arba molio gabalas.

labai nuostabi daina, dalinuosi šiuo grožiu. ir tam,kad labiau įsigilintume, kas norima pasakyti ta daina - dainos žodžių vertimas:

Šiandien iš visų pusių - dykuma. Gražus Dievo Žodis šiandien, gražūs pasidalinimai, nuotraukos... Noriu ten! Noriu pavaikščioti tais akmenimis, pajusti tą saulę... Dievo valia pavyks. Užtat visad yra proga išeiti ton dykumon savyje (jaučiu, neišvengiamai ten išeini, seki paskui).

Netyčia man į rankas pakliuvo labai gražus pamąstymas apie pasninko prasmę:) Nesusilaikiau nepasidalinus su jumis...

Tikras pasninkas taip pat gali būti šventės metas.
Pasninkas gali būti metas,kai tu gali:

Susilaikyti nuo kitų teisimo,
Švęsti Kristaus buvimą juose.

Susilaikyti nuo skirtumų akcentavimo,
Švęsti viso gyvenimo vienybę.

Nium... jau tikrai iš visų kampų pradėjo spausti klausimai kaip gyvenu :) Fain, kai kažkas rūpinasi. Aišku, tai reiškia kad tenka rūpintis tais kurie manimi rūpinasi, ir todėl neišeina būti tinginiu. Che che - man juk šis bruožas nebūdingas :)))

Mažasis Princas tokių kupinas. Bet šiandien atradau ne tik nuostabų straipsnį (kiek ilgokas), bet ir Mikės Pūkuotuko ištarmę. Taip ir nutilau perskaitęs :)

-x-x-x-

Visam laikui atsisakykime minties, kad esu tik eilinis žmogelis ir iš manęs niekas negali daug reikalauti. Jei kartą pažinai ir pamilai Kristų, tu jau nesi eilinis. Visi Kristaus ištikimieji yra dideliems dalykams pašaukti: gyventi kitų laimei, kitus laimingus daryti.

Kun. Juozas Zdebskis

Kartais vakarais galvoju, kur slypėjo šios mano dienos grožis. Kas labiausiai džiugino, šildė, švietė? Saulė, debesys, sniegas, šaltukas - taip, tai visada pasitinka ryte ir palydi į namus vakare. Gražu, bet ne tai...

Esu laimingas, Viešpatie, nes Tu keliauji su manimi: einame vienas šalia kito, Tu esi mano geriausias draugas. Noriu turėti savo akyse Tavo žvilgsnio šviesą, noriu savojoje rankoje turėti Tavąją, kad mane vestum. Taip, kaip danguje kasdieną šviečia saulė, noriu, kad mano lūpos spindėtų džiaugsminga šypsena.