Varkalės - paprastas lietuviško kaimo pavadinimas, tačiau jį paminėjus, viduje suvirpa kažkokie geri jausmai, ypač tiems, kurie yra ten buvę ar bent jau girdėję...
Vakar buvo super duper iškilminga nuostabi puiki šventė Vilniaus Katedroje! Mūsų mielasis jaunimėlis pagaliau ėjo Sutvirtinimo sakramento! Taip visi išsipuošę, ne tik išorėj, bet ir širdy (akys išdavikės!). Dar sunkiai tikiu, bet jaaau pamažu toptels, kad jau.. jau.. viskas.. baigėsi AlfaBeta avantiūra. Net nesitikėjau, kad ji tokia nuostabi bus. Tiksliau. kad. Viešpats tokių dalykų...
Na, atrodo, kad jau atsuko kranelį, tai vis dar be pabaigos žodžių srautas. Matyt, kitą savaitę nusimato tylėjimo periodas išnaudojus visus savaitės garsų ir simbolių limitus :)))
Vis prašau ir prašau: "Teesie Tavo valia...' Tokią daugybę kartų maldauju ir maldauju: "Duok, parodyk, apreikšk..." O kai gaunu- neatpažįstu... Vis tebeieškau.
Šv. Pranciškaus malda
Viešpatie,
Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu.
Leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; Santaiką, kur vyrauja barniai; Vienybę, kur gresia skilimas;
Verbų sekmadienį pasiėmiau "laisvą" nuo Jonų. Jau kuris laikas tiek fiziškai, tiek emociškai norisi poilsio, tai nusprendžiau švęsti sekmadienį, kaip ir pridera. Ir nuostabios Verbos buvo. Stovėdama stotelėj bandžiau prisiminti, kada paskutinį kartą tokios gražios buvo.. ir prisiminiau,
gal didelis džiaugsmas, noras pasidalinti, o gal kartais nostalgijos kvapas..:)bet tikrai tikrai verta pasižiūrėti ir susipažinti su daugelio mūsų(kaišiadoriečių) praeita 'mokykla':) kuri išmokė atpažinti kūrybą savy, prisiliesti prie folkloro..ir visa tai branginti:)
pasidžiaukim kartu kaip chebryte siautėja:) visas koncas įkeltas:)
Paskaičiau bernardinuose vieną labai įdomų straipsnį - interviu su Libaru M. Fonfana, apie jo gyvenimą, kūrybą. Kažkaip iš viso interviu ir man užstrigo ta pati mintis, kuri ir straipsnio pavadinime išskirta: "Visuose savo romanuose vaizduoju tą patį laikotarpį – 8-ojo dešimtmečio vidurį.
Jeigu ką domina religijų tematika platesniame - universaliai bendrame, pasaulio religijų ir tarpreliginiame - kontekste, tai čia toks forumiukas: http://wonderful.forumlt.com/
Gavėnia, tai dykumos laikas pažymėtas atgaila, pasninku ir išmalda. Laikas susikaupimui ir tyliam džiaugsmui belaukiant didžiausios mūsų šventės Velykų.
Va čia toks įdomus šmaikštus vaizdelis Verbų sekmadienio belaukiant, mūsų tyliam džiūgavimui. :) Angliškai, bet įkandama.
Pamenat dar Susan Boyle? Aną talentų šou, pamenu, Pranciškus parodė, kai buvau atostogų grįžęs. Po to vis grįždavau pasižiūrėt kaip jai sekasi. Labiausiai, žinoma, rūpėjo, ar ji nebus sulaužyta pinigų gaminimo spūstyje...
Visą tą laiką labiausiai imponavo jos silpnumas. Tiek fizinis, tiek ta iš po linksmų pakrizenimų išlendanti moteriška vienišumo baimė...
you know me. you don't mind waiting.
you just can't show me, but God i'm praying,
that you'll find me, and that you'll see me,
that you run and never tire..
Tarpe darbų noris atsikvėpt ir parašyt, ką vakar labai norėjau.
Vakar Katedroj per Šv. Kazimiero šventės Šv. Mišias, per Komuniją, giedojom "Esantis mano širdy" (nežinau, ar čia tikrasis pavadinimas). Taip... taip... viduj. Gaila, kad įrašo nerandu.. Gerai, kad bent galvoj įsirašė.
kaip žiemą eidavom ant upelio žaist. Tai visą dieną - ledą daužydavom, į po storu ledu esantį, tekantį vandenį ir žoles spoksodavom atsigulę, kartais jau ir braidydavom:), eidavom upelio vaga, ir taip iki sutemų.
vakar grįžę iš koncertėlio, sėdom ant kilimo ir klausėm dainos, Simas rankytėj laiko vėliavą, Fausta stovi, Elzė irgi atsistoja ir abi susikibusios prieina prie kiekvieno, glosto galvas, žiūriu į juos ir dėkoju dėkoju kad esam kartu.
jau nepamenu kas pirmas man juos užrodė :) oficialus ok go kanalas tūbėj - čia.
švelniai tariant - sužavėjo.
aišku, muzika ten, sakykim, pusėtina. bet betarpiškumas ir žiūrovo įtraukimas (čia ir vaizdo jungties su muzika būtinybė - vienas be kito lyg ir neįmanomi darosi jie) - dešimt balų :)
