bralgis
Šūkiai... Šūkiai... skambūs ir sklandūs :)
O aš - miręs nuodėmei gyvenu Dievui.
šiandie
Šiandie man viena iš tų dienų, kai nuotaika yra "uždaryt tą kvjk.lt ir nebesukt sau smegenies". Jei niekam nereikia - tai man juo labiau. Juokinga žiūrėt į dešimt susitinkančių bendruomeniečių kurie nesugeba vienas kitam pasakyti žodžio.
see no fellow,
hear no fellow,
do not speak to fellow.
bravo. čia ironiškai, jei kam nors dar neaišku.
- bralgis tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
che :) aš vakar norėjau Vilniaus filialą uždaryt :) bet man labai įdomu, o kas bus toliau ir tas smalsumas neleidžia man sustoti ir sakyti - "viskas." juk davė ne be reikalo. o mes nuolat užmirštame ir mūsų problema, kad nemokame vienas kitam priminti pačių paprasčiausių dalykų, pradedant - "ar šiandien padėjokai už tai, ką gavai? ne, tai padėkjojam kartu." iki "kodėl tau duota kvjk? dabar blaškaisi ir nežinai? tai bandom išsiaiškinti kartu." tai, kas mums yra duodama man yra neįtikėtinai gražu ir labai įdomu. sakau "neįtikėtinai" nes iki tol nieko panašaus neturėjau ir net nebuvau susidūrusi. o pradėjau, nes sutikau draugus, kurie man liudijo Kristų ir visa tai pasiūlė. ir tęsiu, nes tai mane domina pačią. kiek ilgai? nežinau. ir tikrai mums reikia labai atviros širdies ir atviro žvilgsnio, kad suprastume, jog mums duota kvjk ar šitas puslapis ne dėl to, kad tiesiog egzistuotų, o tam, kad kvėpuotų. per šiuos paprastus dalykus mums duota proga dalintis meile, patirtimi, išbandymais, kuriuos gauname.
Mes galime vieni kitiems padėti išgyventi kiekvieną akimirką, visą realybę pilnai, nežiūrėti į dalykus paviršutiniškai ir nelaikyti jų savaime suprantamais. Nežinau, kaip jums, bet man labai reikia šitos pagalbos, kurią randu per šitą draugystę, nes toje draugystėje yra visko. Darydami dalykus kartu, mes juos darome pirmiausia dėl savęs, tam, kad mūsų gyvenimas taptų tikras, kad mes rastume tikrumą, bet tik būdami kartu mes tai galime pasiekti, galime suprasti daug dalykų, keistis, saugoti savo širdį - galime rasti pagalbą pažinti ir sekti Kristų.
Kristuje yra viskas įmanoma.
per jus susitikau Kristų. ir po šito susitikimo aš jau nebegaliu žvelgti į gyvenimą, kaip žvelgiau prieš tai ir per šitą susitikimą mano žvilgsnis pradėjo keistis, o kartu ir širdis. vakar važiuodama troleibusu pamačiau reklamą, kurioje buvo pavartotas žodis "pasaulis". pagalvojau, ką reiškia jis? juk gyvename viename pasaulyje, bet turime atskirus pasaulius, kuriuos pažįtame tik mes patys, o kiti pažįsta tiek, kiek leidžiam. bet už amne pačią, mano pasaulį geriausiai pažįsta Kristus. ir kad Jam būtų gera jame gyventi, aš turiu stengti, ne kas kitas bet aš. o ar žinot, kad jūs kiekvienas, kurį sutikau šiam gyvenime man padedat kurti tą pasaulį gražų. viskas keičiasi kaskart kai susitinkam, nes man rodot kur reikia žvelgti. ir kiek nepaaiškinąmų dalykų įvyko. ir kiek visko vyksta.ir dar karta kartoju, kad po to susitikimo aš nebegalėsiu į gyvenimą žvelgti taip paprastai ir paviršutiniškai, nes tai ką gavau, tik pradžia tos gilumos, kuri yra neišmatuojama.
mes kartu turime gyventi iš meilės kažkam, kas vyksta dabar: reikia tik truputėlio iniciatyvos, tik truputėlio kiekvieno laisvės, mūsų TAIP, kad Kristus per mus galėtu dar daugiau nuveikti visos kvjk, o per ją - ir pasaulio labui.
leiskimės pagaunami Kristaus.
va tas ne be reikalo ir man kalba, ne vienoj vietoj išgyvenau jį. Ir tai traukia būtent čia, per šį mūsų bendrą darinį artėti prie Jo, pažinti tai, kas brangiausia.
nors ir nelengvoka.
:) nejuokaukit... ir nieko nebandykit uždaryti...
o jei sunku - bendruomeniška yra mokyti vieni kitus (kantri, maloninga, viską pakelia, neišpuiksta, nesididžiuoja ir t.t.), o ne "nebesukt sau smegenies" :)
(Aš, beje, irgi šiek tiek ironiškai) :)
Jūs - visi nuostabūs, ir jūsų tikrai labai reikia!
Ei stok, stok, ką tik naujienas parašiau, šiandien niekaip negali uždaryt :)))
O o, nors... tiesą sakant, nenustebau... pasakysiu atvirai, jaučiau tą abejingumo atmosferą jau kurį laiką, sunkiai paskutiniu metu bekilo rankos, rašliava pasidarė kažkokia ne mano... atsiprašau, mielieji, už tai visų.
Jau keletą dienų kasdien skaitome Evangelijoje apie avis ir ganytoją, ir manęs neapleidžia mintis, jog tai - apie jus, kvjk. Jūs patys neįsivaizduojat, kokie esat laimingi turėdami tokį ganytoją kaip kun. Algis, atsidavusį iki paskutinio. Nuostabiausia buvo, kai jis, net Jeruzalėj būdamas, nepraleido nei dienos be jūsų (kai imu galvot apie šiandieninį žmogų, darantį karjerą ir besirūpinantį tik savimi - tai oho koks skirtumas!). Daugelis žmonių tiesiog trokšta tokios bažnyčios, kaip ši, bet kaip žinia, šiandien patiriam krizę, kaip ir visas pasaulis, esam iki ausų paskendę abejingume, vartotojiškuose santykiuose, mažai atsiranda tokių kunigų, kurie savo avelėm būtų Vartais, o ir avelės labiau į ožius panašios :)
Kaip ten bebūtų, svetainė išliks ar neišliks, tikiu, kad niekas jūsų neišplėš iš Algio rankos :) Bet jums labai linkiu mylėt savo ganytoją, klausyt jo balso. Labiausiai norėtųsi tikėti, kad tai - viso labo tik tie "maži dalykai", kurie verčia vežimą prieš didelius įvykius, juk čia pat Sekminės, Lietuvos Jaunimo Dienos :)
Silvija
juk čia mes ne dėl bralgio!
"Juokinga žiūrėt į dešimt susitinkančių bendruomeniečių kurie nesugeba vienas kitam pasakyti žodžio" - nesupratau šito.
Gal nebūtinai viskas turi vykti pagal tamstos viziją, m?
:)))būna.tuo labiau,kad kvjk.lt juk neturi būti svarbesnė už tarkim realų bendravimą:))akivaizdu,kad čia mes semiamės,dedam viską į galvas ir širdis, o susitikę juk dalijamės,bandom:))ramiai.
Algi, prasau neuzdarykit kvjk!! As tik pries pora dienu si puslapi atradau. Jus visi cia rasantys esat Dievo siusti ir mus visus eilinius "mirtinguosius" dvasiskai pakeliate! :-)
Jus atgaivinate siela ir turite tikraji Dieviska pasaukima. Jus sutikau Londone per susitaikymo misias ir niekada nepamirsiu kaip visa baznycia nusciuvusi klausesi jusu Dievisko zodzio. Jus atverete musu sirdyse Dievui duris.
Aciu ir stiprybes jums!!
:) Manau šis tinklapis yra tarsi ramus užutekis, kuriame galima atgaivinti protą ir sielą. Čia galima atitrūkti nuo visuotinės internetinės pliurpalizmo kultūros. Jei žmonės čia ką parašo, tai būna apmąstyti žodžiai. O tai jau savaime yra gerai, nes būtų blogiau jei čia būtų pilna tauškalų, kurių fone paskęstų brandi mintis.
Duobė? Duobė. gyvenimo bangavimas... Nesimato dangaus? Tik nereikia nieko gasdinti tokiais negatyvais :) Laikas išsigiedryti.. Gal padės? Bent tokiu virtualiu būdu :)