Seilę pavarvinti :)

Šiandien univere pasirodė pirmasis iPad'as (naujas Macintosh'o "stebuklingas gyvenimo kokybės gerintojas dideliu ekranu). Gražu buvo žiūrėt, kaip jis iš karto sutraukė būrelį aikčiotojų, akivaizdžiai užkariaudamas jų smegenaites nauju teiginiu: "ir man tokio reikia" :)))

Kažkoks intensyvus šiais laikais tapo naujumas. Neretai jis nugali elementarią logiką, kad patikrintas dalykas yra mažiau apgaulingas, nei tas - naujasis, netikėtumus (nevisuomet malonius) slepiantis po plastmasinių dalių spindesiu...

Tai būtų logikai prieštaraujanti dalykas, jei tikrai vaikytumės naujumo. Bet čia ko gero šiek tiek subtilesnis reikalas. Kažkas primygtinai mokina mus gyventi ateitimi :) T.y. tikėtis, kad tai kas mūsų laukia ateityje, gali padaryti mus laimingus.

Po tuo slepiasi nemenkas melas, nes ateitis mums nepriklauso lygiai taip kaip ir praeitis. Mes viso labo galima užčiuopti nuotrupas, kurias vadiname "dabartimi". Ir tai tėra vienintelė tikrosios laimės galimybė - jei ir būsime laimingi, tai tik dabar.

Aha, tikrai - taip nutinka pernelyg retai. Žymiai lengviau tikėtis, kad kažkas "geresnio" bus ateityje, arba nostalgiškai dūsauti dėl "gerų laikų, kurių nebesusigrąžinsi".

Šis nuolatinis ir sustojimų bijantis veržimasis pirmyn labai naudingas visokio plauko gamintojams. Gali būti, kad jie netgi prisideda prie tokio mūsų "ugdymo", nuolat skatindami mus įsigytus daiktus laikyti "savaime suprantamais" ir ilgėtis tų "stebuklingųjų" kurie pagaliau padarys mus laimingus atkeliavę iš parduotuvių į mūsų namus :)

Juokinga.

Ta prasme - juokiuosi pats iš savęs, nes šiandien radau šitą:

ir apsidžiaugiau neišpasakytai :) nors... argi blogas mano dabartinis "arkliukas"? Keista, kaip šitas naujas ir gražiai nublizgintas ratuotis iš karto ir pernelyg lengvai įsibrovė į mano smegenaites užsiimdamas sau vietą kažkur tarp lentynų "reikia" ir "būtinai reikia"  :)))

Gražu. Norėčiau išmokti va taip žavėtis Jėzumi. Pamatęs ką nors pradėti trokšti Jo. Ech :)