bralgis
Šūkiai... Šūkiai... skambūs ir sklandūs :)
O aš - miręs nuodėmei gyvenu Dievui.
Rabiniškieji vikruntasai :)
Vienas iš triukų, kurį sau leidžia daryti žydų rabinai aiškindami Šventraštį - tai sukeisti eilutes vietomis. Taisyklės, kad nė viena raidė (t.y. priebalsis) negali būti pridėtas/išimtas/pakeistas iš Šventojo teksto yra gerbiama ir jos laikomasi. Tačiau eilučių tvarką, esą, galima jei ne keisti, tai bent jau bandyti dėlioti ir skaityti įvairiais būdais :)
Viena iš tokių vietų - Pradžios knygos pirmo skyriaus 26-27 eilutės, kuriose skaitome:
1,26 Tuomet Dievas tarė: "Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; <...>"
1,27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
Ta daugiskaita, kuria Dievas prabyla, jau nuo seno tiems, kurie atidžiai skaitė Šventraštį kėlė visokių minčių :) Negi Dievas buvo ne vienas tuo metu? Negi yra daug dievų? Ir t.t.
Bet dar įdomiau yra tai į ką Jis kreipiasi?
Vienas iš aiškinimų yra toks, kad judaizme tikras monoteizmas (tikėjimas, jog yra tik vienas Dievas) išsivystė palaipsniui, tai buvo gana netrumpas procesas. Todėl gali būti, kad šis pasakojimas yra dar iš to laiko, kai Dievas buvo suprantamas kaip "dangiškojo dvaro" Valdovas, apsuptas kitų "dievų". Tai paaiškintų tiek daugiskaitą, tiek tai, jog Dievas į kažką kreipiasi.
Kitas aiškinimas (viena iš rabiniškųjų interpretacijų) įdomesnis - jis sako, kad Dievas čia kreipiasi į visą sukurtąją gamtą (žmogus buvo sukurtas paskutinis) siūlydamas, o kartu ir klausdamas - ar sukursime būtybę, kuri bus pajėgi jus (gamtą - medžius, upes ir t.t.) ne tik globoti, bet ir sunaikinti? Čia minimas panašumas taip pat išreiškia žmogaus prigimtį - jis yra ir gamtos, ir Dievo vaikas. Labai šiandienos ekologinius klausimus atliepianti interpretacija :)
Bet trečioji (irgi iš rabinų lūpų) - užvis įdomiausia :)
Rabinai sako - reikia sukeisti 26 ir 27 eilutes vietomis. Kas gi gaunasi? O gaunasi be galo gražu - Dievas sukuria žmogų - vyrą ir moterį; tada atsistoja kartu su jais ir sako: "padarykime žmogų". Tai reiškia - dabar visi trys, kurkime naują žmogų, naują gyvybę.
Brač... Koks gražus būdas pasakyti, kad šeima yra ne du (vyras ir žmona), bet trys - vyras, žmona ir Dievas. Ir kad nauja gyvybė šeimoje yra visų trijų vaisius. Ir tai ne tik būdas pasakyti. Tai yra tikra tiesa :)
Ir todėl, kai du susirenka Viešpatie vardu ir Viešpats yra tarp jų - jie be galo panašūs į šeimą. Ir todėl gali vadintis broliais. Ir ne tik gerbti, bet ir mylėti vienas kitą.
Ech... rabinai... šaunuoliai :)
Žymės:
- dienoraštis: bralgis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Glosto širdį toksai Dievo kalbėjimas :) vakar tą patį pajutau skaitydama Izaijo ištrauką:
VIEŠPATS sako: „Eikit šen, drauge pasvarstykime: esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą. Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna.
...Jo tonas ir po nuopuolio nepasikeitė :)
aga, vakar šitas ir man suskambėjo - po nuopuolio mes nurašom save kaip nevertus, netinkamus. O Jis sako: eikš, kalbėkimės...
...:)
kam reikalingi tie triukai? žiūrovams/klausytojams išdurt? kam reikia kaitaliot eilutes, jei tai Dievo žodis? tik dėl to, kad gražiau būtų? neaišku man... :)
"išdurt"?...
hmz...
gerai jau... neišdurt. tai kam to reikia?
aišku, nemandagu klausimu į klausimą,
bet vis tik - kaip tau pačiai/am atrodo?
Žinočiau - pasidalinčiau įžvalgom. Deja, net nenutuokiu
Taip nebūna :) Net ir čia aišku, kad kažkokia nuomonė yra. Vieną variantą jau girdėjom - esą norėjo išdurt. Hmz... sunkiai pateisinama būtų - mokytojas kuris nori išdurti mokinius, ko gero neilgau būtų mokytoju :))) Nebent būtų tobulas melagis ir apsimetinėtojas...
Tad man iš tikro rūpi - kaip tau atrodo - kodėl?
:) yra tik ta vienintelė: triukai skirti "išdurt/apgaut/parodyt rankų miklumą", na dar gal nustebint. nesuprantu kam keist Žodį?
"keisti"? hmz... manau, norint kažką "keisti", reikia prieš tai "suprasti". Nea?
Gerai jau, cituoju: "Vienas iš triukų, kurį sau leidžia daryti žydų rabinai aiškindami Šventraštį - tai sukeisti eilutes vietomis". Žodis "triukas" man asocijuojasi su su tuo, apie ką parašiau. Klausimas: kam tai daroma, kokiu tikslu? Tik tiek
na jau, na jau :) tai viso labo retorinė figūra - nereikėtų pešioti žodžių iš konteksto. Šitas "triukas" yra tolygus vėliau naudojamam "būdui pasakyti". Lygiai tokia pati retorinė figūra yra ir tavo "išdurti". Viskas aišku, kad nemanai taip. Bet tai yra va toks būdas paklausti.
Gal gali įmestelti daugiau pavyzdžių, kur sukeistos eilutės? Su komentaru būtų pageidavimas :) labai smalsu
na pavyzdžiui - Išėjimo knygos 19,25 - "Mozė nusileido pas žmones ir jiems tai pasakė". Rabinai komentuodami šią eilutę sako -
pažiūrėk į 20 skyriaus pradžią - ką tai reiškia, kad pirmieji įsakymai yra ištariami paties Dievo, tačiau nuo 7 eilutės apie Dievą kalbama trečiuoju asmeniu?
ir jie sako: norint tai suprasti reikia sukeisti eilutes vietomis - 19,25 reikia skaityti po 20,6 - taip darosi aišku, kad tolimesnius įsakymus perdavė Mozė.
Svarbiausia čia yra ne tai, kad jie tarsi "mėsinėja" ir pagal savo įgeidžius kaitalioja tekstą. Tikslas yra visai kitas. Jei šis Žodis yra mūsų Išgelbėjimas, tada jį suprasti (ne bet kaip, o gerai suprasti) yra būtiniausias ir neatidėliotinas uždavinys.
Ir jie skaito raštą tikrai atidžiai! Pvz. Išėjimo 20,1 du kartus pasikartoja kalbėjimą nusakantis veiksmažodis. Pažodžiui verčiant būtų: "Tada Dievas pasakė visus šiuos žodžius tardamas...". Rabinai (kurių supratimas yra toks, jog Biblijoje kiekvienas žodis ir raidė turi savo prasmę bei paskirtį) klausia - kodėl "kalbėti" kartojasi dukart? Tai negali būti betikslis dalykas. Ir jie sako: taip yra todėl, kad Dievas įsakymus ištarė ne vieną, bet du kartus. Pirmą kartą Jis visus įsakymus ištarė vienu žodžiu, kalbėdamas Mozei per įkvėpimą (iš to jie prieina iki fakto, kad Dievas, ko gero, fiziškai neištarė nė vieno žodžio - Jis įkvepia žmogui supratimą tiesiai į širdį), o po to ištarė juos antrą kartą (per Mozę?) jau įvardydamas kiekvieną įsakymą atskirai. Ir jie sako, kad ta 19,25 eilutė yra išstumta iš savo vietos dėl to, kad autorius nenorėjo intarpais griauti Dekalogo vientisumo.
Šiaip... biškį apie rabinų kritiką...
Kaip vienas mano dėstytojas Jeruzalės mėgdavo sakyti: Tuo metu, kai žydų bendruomenė jau buvo raštinga nuo kunigo iki vagies (nes randame užrašytus perspėjimus ir prakeikimus ant kapų tiems, kurie kėsintųsi juos plėšti - taigi, vagys turėjo mokėti skaityti!), Europoje žmonės dar šokinėjo iš medžio į medį :)))
Žydų berniukas išmoksta skaityti būdamas trijų-keturių metų. Penkių metų jis jau pratinamas skaityti Šventraštį. Septynių - mokinasi Šventraščio dalis mintinai ir pradeda gilintis į talmudą. Dvylikos jis jau moka didžiąją dalį Šventraščio bei atskiras Talmudo dalis mintinai, bei bent penkias valandas per dieną praleidžia juos studijuodamas. Toks gyvenimo būdas, priedo dar persmeltas maldos, bei sujungtas su jo asmeniniu gyvenimu (t.y. pas juos nėra atskyrimo tarp "tai studijuoju" ir "tuo gyvenu") rabiną lydi iki pat mirties.
Prieš kritikuojant tokį asmenį, reikėtų nusišluostyti nosį ir pasitikrinti išsilavinimo skirtumą :) Mes, europiečiai, galim tik patylėti kai tie žmonės kalba...
Įdomiai čia, užsivedžiau ir aš :)
nedrįsčiau ginčytis su rabinais, bet manau nieko tokio, jei bandom savo versijų ieškot :)
dėl to, kad Dievas du kartus kartoja įsakymus, mano versija (: Mozė neturėjo iškalbos, todėl Dievas jam leido naudotis brolio Aarono pagalba ir bendraudamas su žmonėmis, jis visada kalbėjo per tarpininką. Dievas sakė Mozei: jis bus tau kaip lūpos, o tu jam būsi kaip Dievas. Mozei kalbėjo Dievas, o Mozė perduodavo Aaronui kaip Dievas antrąkart.
opa :) neblogai, man patinka :)