
bralgis
Šūkiai... Šūkiai... skambūs ir sklandūs :)
O aš - miręs nuodėmei gyvenu Dievui.
žinai, kaip būna, jei į šviesų puodelį nededi arbatos, bet pirmiau pripili vandens ir tik po to švelniai įleidi pakelį? Labai gražiai arbata "sklinda" po puodelį - iš lėto, labai aiškiai...
Juokinga gal, bet vis tiek :) Jei Jėzus - pakelis, o mes - vanduo, tai reiškia, kad jei mes Jėzų priimame giliai, giliai - taip, kad Jis mus persmelktų, kad tiesiog pasinertų mumyse, tada mumyse ir per mus sklinda Dievo Karalystė. Ir kuo vanduo (t.y. mes) karštesnis, tuo arbatos (Karalystės) sklidimas mažiau apsunkinamas...
Drąsos!
Komentarai
O jei arbata ne popieriniame pakelyje, tai dar geriau gaunasi :)
mmm.... iš pirmo žvilgsnio - galbūt :) Ir vis tik - aš mėgstu "pakuotą" Jėzų (ko nepasakyčiau apie arbatą). Ne todėl, kad Jį norėčiau varžyti :)
Bet abejoju neformalais (nepyk). Tiesiog - daug jėgų iššvaistoma "plūduriavimams" visokiems. Na, čia tik mano nuomonė, aišku. Ir man patrauklus tas "atradėjo entuziazmas" :) Vis tik, manau, kad leisti šaknis gilyn, o ne į plotį - rimtas reikalas. Ir čia turėt "stogą" virš galvos, kuris kartais pristabdo - oi koks liuks dalykas :))) Na ir žinoma - bendruomeniškumas, bendruomeniškumas, bendruomeniškumas... Sunkusis Jėzus mano silpnajame brolyje/sesėje...
O pasirodo iš kart parašei atsakymą, o aš nepastebėjau...
Na man patiko tavo palyginimas :) Aš čia tiesiog apie savo skonį tiesiogine prasme :)
Dėl neformalų, tai matyt visi tą savoką savaip suprantam, taip, kad neturiu dėl ko pykti ;)
Bendruomenė - o kaip gi be jos? Mes juk žmonės visuomeninės būtybės :)
Vienokią ar kitokią bendruomenę turim visi. O jei esam krikščionys - mūsų bendruomenė broliai sesės Kristuje. Dėl bendruomenės rėmų - nedrįsčiau jų radikaliai apkarpyti.
Nu kietai, iš tiesų taip pagalvojus, šiek tiek juokingas palyginimas,bet prasmė tokia gili. Ir kuo toliau tuo labiau įsitikinu paprastume prasmė daug gilesnė,nei sudėtinguose žodžiuose ar veiksmuose. ;)