maldelė, žvelgiant į Jėzų žengiantį dangun

Valandėlė, mano Dieve, ir vėl valandėlė!
Tu skubi kaip sėjėjas -
Ateini, pareini ir vėl grįžti,
Siunčiamas Tėvo ir siųsdamas Dvasią.

Neleidi atsikvėpti žemei,
Kuriai atėjo laikas nešti vaisių.

Tarei Žodį -
Ir jis buvo kaip gaivi rasa.
Darei stebuklus -
Supurtei kaip audra.
Siunti Ugnį -
Ir ji išdegins tai kas užpelkėjo...

Nespėja mūsų akys kilti aukštyn.
Nespėja rankos tiestis priimti Tavųjų slėpinių.

O, veik, Galingasis!
Atkurk, atnaujink žemės veidą!