bralgis
Šūkiai... Šūkiai... skambūs ir sklandūs :)
O aš - miręs nuodėmei gyvenu Dievui.
lietuviškai - senobiškai
Na, jau seniai niekam ne paslaptis, kad lietuvių kalba yra seniausia išlikusi "gyva" indoeuropiečių šeimos kalba. Žvelgiant istoriškai - iš kalbų kurios vis dar naudojamos būtent ji artimiausia sanskritui.
Todėl kartais ima ir maloniai nustebina koks profesorius kaip didžiausią autoritetą imdamas cituoti Mariją Gimbutienę, arba asmenuoti "esmi, esi, esti, esame, esate, esti" aiškindamas, jog šios formos senesnės už graikiškąsias.
O šiandienos atradimas - žodis medus :) Sanskrite gi - madu.
Gražu :) Atsigavo giesmės žodžiai: "Jo Vardas ant lūpų kaip medus..."
Šį žodį mūsų protėviai beveik nepakitusį atnešė iki giesmės vertėjo širdies.
ech... lietuviais esame mes gimę :)
Žymės:
- bralgis tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Chm... Jau kaip myliu Lietuvos senovę. Kalbą. Žemę. Pati esu kilusi iš šiaurės Lietuvos, krašto, kuriame gyveno vienos seniausių genčių - žiemgaliai. Ten išlikę daug senovinių tos genties daiktų, žodžių. Dvasios. Yra savos tautinių drabužių tradicijos, kuriomis dalinamės su latviais. Žiemgalės moterys dabar tautinius drabužius važiuoja siūtis pas latvius - žiemgalių genties tradicijų žinovus.
Šiek tiek apie žiemgalius čia .
Manęs nestebina mūsų kalbos senumas. Esu "ant to" užauginta. Mane stebina, kad mes patys to neprisimename.
"Jo Vardas ant lūpų kaip miadus..." – M. Pūkuotuko variantas :)
Šiaip nieko nuostabaus, kad profesoriai Romoje cituoja žinomus lietuvių kalbininkus ar etnologus. Juk iki 1918 metų dauguma lietuvių kalba besižavinčių ir tyrinėjančių mokslininkų buvo užsieniečiai. Gaila tik, kad dabar Lietuvos mokyklose mažoka tos meilės lietuvių kalbai.
o aš tai ne tai kad priešingai, bet šiaip - šiek tiek kita linkme galvoju. Kas gi ta mokykla? Ar taip jau tikrai viską ji turi duoti? O tai šeimoj? Draugų rate? Ką, jau nebesimokom?
Pernelyg lengva būtų suversti kitiems tokias nelengvas pareigas... O va galvoju apie save - kada paskutinį kartą ką nors skaičiau apie lietuvių kalbą? :))) Pagalvojau ir išsitraukiau "Palangos Juzę" skaityt :)
Man rodos - pilietiškumas net ir čia reikalingas - ne laukti kol kas kitas padarys, bet pačiam daryt, dalintis tuo ką darau. Kažkada sutvirtinamieji Žiežmariuose išaiškino man kas yra būdinys - tokia baisiai smagi kalbos dalis (pvz. bėgte, arba nešte).
Pasirodo, hebrajų kalboje yra viena konstrukcija, - kai jie nori pasakyti pvz. "aš tikrai tave nužudysiu" (Danieliaus knygoj taip kalba Nabuchodonosaras) jie sako du veiksmažodžius - viena bendratis ir viena tiesioginė nuosaka. Ši konstrukcija (ties kuria anglakalbiai laužo galvas nežinodami kaip išversti) lietuviškai kuo puikiausiai gali būti išversta į "žudyte nužudysiu". Lygiai kaip ir "sakyte pasakysiu", "mylėte mylėsiu" ir t.t.
Pažinti kalbą - tai juk ne vien tik mokyklos laikotarpiu trunkantis užsiėmimas :)))