Kilimas, neskraidantis :)

Patiesėm namelyj kilimą. O gražus koks :) Minkštas, taip ir traukia pasėdėt... Va vis prisimenu jį - kiek jis visko išgirs per metus, kiek surinks visokių dulkių :) Visokių, iš tiesų.

Ir tada galvoju, kad mūsų angelai sargai irgi panašiai - kloja mums kelią, tiesiai mums pagalbos ranką/sparną netgi tada kai to nejaučiam... Eina priešaky praskindami mums kelią. Padėkoti už tai? Žinoma :) Bet svarbiausia gal, tiesiog žinoti, kad ten priešaky kažkas jau vyksta - Viešpats duoda angelams įsakymą apie mane, kad nesuklupčiau. Vienąkart Paparčių vienuolyne radau užrašytą būtent tokį šitos eilutės vertimą. Bet ir "mūsiškis" vertimas puikus: "Juk jis palieps savo angelams, kad saugotų tave visur, kur tik eitumei." (Ps 91,11)

Kiek svarstėm, kad tas kilimas per gražus, kad susiteps, kad chebra nenusiaus batų ir t.t. Taip ir angelai - atrodytų daug gražesni už mus, be nuodėmės, visiškai atsidavę Viešpaties Valiai, nuolat Jam tarnaujantys ir Jį giriantys... Bet - sukurti tam, kad mus globotų ir saugotų. Tai bent. Koks vertingas yra žmogus Viešpaties akyse.

Mes verti to kilimo. Mes verti angelų pagalbos ir globos.