Jeruzalė - šv. Jeronimas

... tokia aiški, aiški mintis šiandien pasibeldė:

- Algi, šitas miestas nuplautas mano Krauju...

Ir šventasis Jeronimas... Trisdešimt penkis metus gyveno Betliejuje ir taisė lotynišką Šventojo Rašto vertimą, kurį mes po šiai dienai naudojame per Mišias... Pranašo Izaijo knygą jis vadino penktąja Evangelija - iš tiesų Lukas, atrodo, savąją rašė remdamasis Izaiju. Ypač kančios ir Prisikėlimo pasakojimai pas Luką siejasi su keturiomis Viešpaties tarno giesmėmis Izaijo knygoje.

Bet svarbu ne tai. Nežiūrint to, kad pagal liudijimus Jeronimas buvo nepakeliamai sunkaus charakterio vyras (kaip kartais lengva atrasti panašumų su mumis), vis tik jis savo gyvenimą pašventė Šventraščiui. Todėl yra vertas būti šventuoju.

O mano gyvenimas - kam aš savąjį gyvenimą pašvenčiu? Ar kvjk? Jei pašvęsčiau, tai gal tikrai tam atsidėčiau, ir tada mažiau tuos žmones skaudinčiau? Šventąjam Raštui? - bet tai kad tingiu kaip nežinia kas...

Mhm, man tai stiprus ženklas, kad atvažiavau čia būtent šventojo Jeronimo dieną. Nesukalbamo, bet pasišventusio žmogaus dieną. O dabar jau naktis. Miegot. Jeruzalės senamiestis - kažkas įstabaus...