Stiprink Mintis Skaitydamas - 31 sav.
2010/08/01
Neleisk savo lūpoms tavęs vesti į kaltę ir nesakyk jo atstovo akivaizdoje: "Tai buvo klaida!" Kodėl Dievas turėtų pykti ant tavęs už tuos žodžius ir naikinti tavo rankų darbus? (Mok 5,5)
2010/08/02
Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. (Ps 118, 22-23)
2010/08/03
Atbudink širdį šios tautos; jų ausys tokios kurčios, jų akys tokios aklos, jog jie negali pamatyti akimis nei išgirsti ausimis, nei suprasti širdimi, kad sugrįžtų ir būtų pagydyti. (Iz 6,10)
2010/08/04
Niekada neskubėk kalbėti ir neleisk savo širdžiai tarti žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas danguje, o tu žemėje. Taupyk savo žodžius. (Mok 5,1)
2010/08/05
Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. (Mk 9)
2010/08/06
Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos piktos. (Ef 5, 15-16)
2010/08/07
Tėvas moko savo vaiką važiuoti dviračiu. Tėvo ranka prilaiko dviratį ir vaikas važiuoja. Jis bando, nes jaučiasi saugus. Vaikas vis mina pedalus, vėjas glosto plaukus. Staiga vaikas atsisuka ir pamato, kas važiuoja vienas - be pagalbos. Taip elgiasi su mumis ir Dievas. Išmoko mus važiuoti dviračiu per gyvenimą ir paleidžia. Bet Jis yra visuomet šalia. Kaip Tėvas.
2010/08/01
Pasiuntei kvailį į turgų? – pardavėjai džiūgauja.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Hm, man kažkaip įstrigo tai, kad Dievas nenaikina mūsų nuodemingų rankų darbų. Ir mūsų klaidas leidžia taisyti patiems. :)) Man tai be galo vertinga dovana, nes tai matau kasdien savo gyvenimėlyje. Molis, kurį vis reikia dalipdyti (super lietuviškas priešdėlis "da") ir ne kam kitam o man pačiam, nes viska yra nebaigta, kol neleidžiame savo rankomis prie to prisiliesti JAM :)
Dabar tik surašiau visas šios savaitės ištraukas; pagaliau pamačiau nors vieną komentarą ;D tai sakau pasidalinsiu ir aš ;) Dar kartą atkreipiau dėmesį į "taupyk savo žodžius". Realiai, jei žmogus ką nors taupo (tarkim kad ir pinigus), tai juos leidžia kur kas atidžiau, apgalvotai, tik tam, kas būtina... Bet kaip galima taupyti tai, ko net nesuskaičiuojam? Nesinori čia lygint pinigų su žodžiais, bet šiandien pinigai turi didelę vertę, ne taip kaip žodžiai, kurių per dieną išleidžiam kur kas daugiau nei santaupų iš taupyklės.
Visą dieną galvojau apie tai, ką parašei, Donata. Ir keista, tas taupyk savo žodžius pravėrė man burną :) jaučiu, kad ir tu, Dvasios pastūmėta, parašei tai, ką parašei, todėl tai ir sukėlė manyje visa, ką čia ir išsakysiu. Šlovė Viešpačiui!
Pamenu šitame puslapyje jau vykysią diskusiją dėl daugžodžiavimo. Šiuo metu vėl norisi apie tai kalbėt. Ir norisi prašyti visų, kad pradėtume kalbėti sąžiningai. Tylėti - taip pat. O ta analogija su pinigų taupymu čia taip tinka! Nes kiekvienu žodžio paleidimo apyvarton atveju svarbu motyvas. Juk galimas ir toks, kurio tu nepaminėjai - skūpumas išleidžiant jį.
Bet švaistymasis šen bei ten žodžiais taip pat beprasmis ir net kenksmingas, nes nieko dvasiškai neduodantis arba net blaškantis ir atitraukiantis nuo svarbesnių dalykų. Prisipažįstu ir pati daug tokių paleidusi :/
Todėl kviečiu kalbėti Viešpatyje, tylėti taip pat :)
Sumišusi Donata dėl kasdienių rūpesčių atsidaro kvjk.lt puslapį irzliai (o gal beviltiškai) mintyse burbėdama: "man reikia ženklo"... Netrukdykit - dabar TYLIAI šypsaus :)
Taip, galvoju, kad vis dėlto reikia budėti, kad tylėjimas netaptų šykštumu, o kalbėjimas - beprasmybe. Kaip šv. Pranciškus Salezas sako: "Mažakalbiai buvo giriami senovėje, bet tai nereiškia, kad nuolat tylėtume ir beveik nieko nekalbėtume; tačiau reikia saugotis ir tuščių plepalų, ilgų nereikalingų kalbų; labiau kreipkime dėmesį į tai, ką sakome ir kaip kalbame".