dovile tinklaraštis

 nuo išblukusio ryškumo. aš ant stalo išsiliejau mėlynai vėl. ir tik pirštais ant stiklo dangų nupaišius, pamačiau, kaip kieme žydi obelis. kaip žydi dangus tavo. ir kaip aš. maža maža. nebetelpu savy.

 valanda kaip matau tik baltą dykumos vienuolyną perrištą kaspinu nuovokaus buvimo tavo.

 ir kišenės vandens prisipildo.

 nesiliauja.

kalbini ramiai ir savo švelnumu kovodamas, mano šaltumą nuplauni.

o as vis mediniais sparnais besidaužydama, kampuota širdimi glaudžiuosi.

nutilus.

sugalvoji pavadinimus. pameti.

sugalvoji daiktus. tuomet pameti save.

užsimerkęs surandi.

ir nebeskauda.

nes tavo avangardizmas šiandien šaukia, kaip lietus.

šaukiu ir aš.

atsimerkiu.

sninga.

 balto šilko vėduoklė ir pirštai nelyginant japoniškos servetėlės popierius.                            minčių rimtis jau nebeįveikiama.

 egzistencinis ruduo, kvepiantis japoniškų vyšnių žiedlapiais. sniego skonis burnoje. truputi šalta. ir jei kančia išgrynina meilę, tuomet tik žinoki, kad aš pasilieku, nes per stipriai myliu. ir tik  bijau savo išsibarsčiusia būtimi tave išgąsdinti. o tu tyli, tykiu buvimu.

 dabar tikriausiai tylos dykumoj ilsiesi. o aš vis nepaliaujamai galvojau. galvoju ir atsiduodu buvimui. čia. ir kaip kartais nelengva, kaip sunku nesusikaudinti. nieko nekaltinti. pasilikti.     būti šiandieniniu lietumi ir glaustis. išnykti.

 ir tie pasteliniai pustoniai visuomet  man tai tarsi pačios savęs nutylėjimai yra.                      baltuose vokuose su nujautimo pašto ženklais surašyti.

 įsupk mane į baltą drobę. pravirkdyk.                                                                              išbarstyk.

 ir kiek reikėjo blaškytis norint suprasti, kad pats tolimiausias taškas, pati tolimiausia šalis,  didžiausias atsitraukimas nuo nuovargio, žmonių, nuo savęs. yra čia pat. už sienos.  virtuvėje. užsimerkus. neskubėjimas many. ir tapyba. baltos kėdės.

mini rytas su žalia aksomine suknele. prašau, pasiverčiam išblyškusiais nuo karščio rytais..

buvau pasislėpus tavo kuprinės mažojoje kišenėje. nejučia prispaudus mane rudeniniu obuoliu veik pasijutau tarsi gregoras iš metamarfozių, o tu šypsais. kelionė kuprinėje visai neblogas dalykas, kojos nepailsta. ir atsigulus dangaus visada daug matosi :)

 tavo džiazai - mano tylos muzika.                                                                                    o mano nejautrumas - tau naujas medis skulptūrai.

 mačiau tave besigrumiantį su savimi.                                                                                 su rytais, alsuojančiais  baltais marmuro potvyniais.

 geriu tabletes nuo prievolės suprasti kažką, kam dar ne laikas.                                           jei gali. lukterk.

ir šiandien vaikeli verk jei tik nori. nes pradedu bijoti.

bijoti, kad tu bijai.

būti lietum.

šarkos namelio maketas ryškus. su vitražėliais iš spalvoto stiklo šukių. su kopetėlėm ir stogeliu nuo lietaus. sako, kad patinka, kad žiemą sniegas žalias gali būti, jei tik nori.

padovanojau blizgantį arbatinuką. ir laikrodį. blizgantį taip pat.

keista, bet blizgesys jai tinka. patinka:)

tarsi karalienė ji.

o jei pradėčiau  kalbėti formulėm. tuomet galėčiau išspręsti dienų lygtis ir trupmenas. ir net su skaičiais po kablelio. nieko neapvalinant. vėliau išmokčiau apskaičiuoti saldžiarugščių obuolių  skonį ir tavo pirštų galiukų barbenimo į stalą garsą..tavo tykiai paslėptas akis, kai jautru. ir išblyškusius skruostus.

o juk 2x2 nėra 4.

taip Aurelija, labanakt ir tau  :)

jau kitos dienos skaidrė prasidėjo

elipsės ir išsiliejęs pienas ant stalo. atsikvėpimams susitinkam virtuvėj. ilgaausis zuikis laukia.laukia,kada užmigsim.ir mažajį princą patyliukais skaito.

ir taip, kai sninga ar lyja mylėti lengviau. lengviau atsidėti darbam, o ir lengviau pabėgti, kai skauda. nes poezija pati iš savęs, ir tuomet net blyškiai gelsvai blyksinti eglute akimirkai veikia, tarsi vaistai nuo skausmo.

pabudus per kambarį šoliuoju tarsi zuikis. o tikrasis pametė savąją galvą. niekaip negaliu atrasti. nes dabar ant baltai nudažyų grindų lėlės gyvena.naktimis miegoti neleidžia. ir tai jau kažką išduoda.

:)

Kartais sergam. sergam nepaliaujamais reikalavimais ir tai baisiau. Baisiau už besiliejantį skausmą į galvą.

Galva per daug seklumoj. reikia valties. reikia išplaukti. vienam. su savo protu ir savo jėgom.