bralgis tinklaraštis

Šiandie pagaliau man susišvietė :)))

Būna taip - nešiojies, nešiojies, net iki skausmo. O va tada ima ir iškyla taip - ko ne paprastai ir lengvai. Va ir man taip šiandie.

Vis ieškojau sau atsakymo kuo gi skiriasi bendruomenė nuo komandos.

Taigi, dviračiavimo sezonas Romoje oficialiai atidarytas! Pirmieji dešimt kilometriukų susukti be traumų ir avarinių situacijų (neskaitant vieno susidūrimo tarp komandos narių ir isteriškos italų vairuotojos reakcijos ties šviesoforu).

Taipogi ir TIKRO capuccino skonis... Keista - jo jau buvau pasiilgęs. Ypač po ano puodelio kuriuo pavaišino Povilas su Arūne Kaune :)))

buvo klausimas, tai čia be įžangų tada...

klausimas: ar Jėzus sinagogoje (Lk 4,18) kartais skaitė ne Targumą (aramėjišką hebrajiško Šventraščio komentarą)?

atsakymas: galima beveik tvirtai pasakyti, kad Jėzus skaitė ne Targumą. Toliau - gilinimasis.

mhm... Aurelija paklausė, ar vis dar minu pedalus :) Tai va atradau visai smagų įrankį, kur ne tik pačiam pasivažinėt, bet dar ir kitiems parodyt įmanoma.

žemėlapis ir detalesnė tech. info čia. Vaizdelis iš tūbės :)

rytoj - Lietuva.

kompo ekranas nesutalpintų šypsenos.

...Later, the cella was enlarged and converted into a square, its roof supported on four central columns (some see this as creating a nave and two aisles, though since the cella is square such an interpretation gives undue importance to the central space).

Trasą galima pažiūrėti čia (kartais ta svetainė ožiuojasi, beje). Aprašymą rasi spustelėjęs dešinėje pusėje ties "Comments".

Sesija, vėl kyla išradingų minčių kaip nesimokyt :)

radau straipsniuką, jis pats tai visai ne į temą, bet tai kad nepamesčiau indomios minties, dedu čia - įtampa tarp nepriklausomybės ir priklausymo troškimų.

šiandien atsidariau Word'ą ir radau neišsaugotą dokumentą - praeitą savaitę žiūrėdamas kažkokį filmą išsirašiau citatą. Nebepamenu kodėl.

-x-x-x-

Pralaimėjimo jausmas kuris visada persekioja.
Netgi laimėjus jisai išlieka, o pralaimėjimai jį tik patvirtina.

Vakar lijo. Todėl į universitetą ėjau pėsčias. Bet užtat penktadienį važiavau dviračiu. Ir sumąsčiau vieną mintelę.

Įsidedu čia, kad nepasimestų. Jaučiu, kad dar ilgai šitą tekstuką kopinėsiu. Kaip vis tik Popiežius ir su juo dirbanti komanda sugeba atrasti tokius įkvepiančius, drąsinančius, o kartu ir pilnus prasmės terminus! Ko vertas vien šitas: "Visur matyti akivaizdus poreikis atkurti žmonių visuomenės krikščionišką audinį."

-x-x-x-

... ir tie patys, jau pažįstami Romos traukiniai iš oro uosto. Kondicionuojami. Mėlynomis sėdynėmis. Su nepatogiais atlošais galvai.

Pirmą kartą buvau išlydėtas su malda + paskutinę akimirką gavęs į glėbį ikoną. Matyt Viešpats nusprendė kovoti švelnumu :)

Šiandien kažkoks rašliavos vakaras man... Jau kad atsidarė, tai atsidarė - kad tik rimtų darbų nedirbt :) Ale tai nieko - galima gal ir geram išnaudot.

Istorija su šiokia tokia preliudija :)

Vakar parašė Justytė - sako: "radau LJD himną intike". Nelinksmai taip pasakė. Nuėjau pasižiūrėt ką ji ten rado ir pradžioj tai susibiesinau, o po to tai juoktis pradėjau :))) Žodžiu iš "Kelkis ir Eik" padaryta disko versija, su Justės balsu, aidinčia "k" raide žodyje "eik" ir technūškiniu užpildu :)

Atsakymas - gali :)

Didž. gerb. Chiramas vakar užrodė va šitą šarlataną (norint suprasti reikalo esmę reikia pasiskaityti bent kelis jo atsakymus į klausimus). Ką gi - neprastai ar ne?

Žinai, mamyt, šiandie ieškojau nuotraukos, kuri parodytų kaip Tave įsivaizduoju :) Žinau, kaip nemėgsti fotografuotis, tai reikėjo gerokai paplušėti :))) Bet vis tik, manausi radęs "tiesiai į dešimtuką" :)

Ačiū, kad nusprendei mane turėti. Būdamas esu laimingesnis, negu nebūdamas. Ir Tu prie to gerokai prisidėjai, žinok :)

Čia - Tu :) Kur tėvelis? - nežinia. Medžioja :)

Šiandie man viena iš tų dienų, kai nuotaika yra "uždaryt tą kvjk.lt ir nebesukt sau smegenies". Jei niekam nereikia - tai man juo labiau. Juokinga žiūrėt į dešimt susitinkančių bendruomeniečių kurie nesugeba vienas kitam pasakyti žodžio.

Šiandie per paskaitą net atsilošiau... Skaitėm devinto amžiaus graikiškai lotynišką Naujojo Testamento manuskripto (Boernerijaus kodekso) kopiją, kurioje vieno puslapio paraštėj radom tokį perrašinėtojo prierašą (niekuo nesusijęs su tekstu, matyt šiaip žmogelis norėjo išlieti dūšią) -

Visokie maži reikalai turi stulbinančiai daug jėgos pastumti bei pakeisti didelius dalykus.

Pvz. - vakarienė arba pietūs gali stipriai pareguliuoti kada prasidės ir kada pasibaigs šv. Mišios. Kokie nors makaronai labai aiškiai apibrėš kiek laiko galėsime likti dėkojime po Komunijos.

Šiandien univere pasirodė pirmasis iPad'as (naujas Macintosh'o "stebuklingas gyvenimo kokybės gerintojas dideliu ekranu). Gražu buvo žiūrėt, kaip jis iš karto sutraukė būrelį aikčiotojų, akivaizdžiai užkariaudamas jų smegenaites nauju teiginiu: "ir man tokio reikia" :)))

šiandien eilėraščiais kalbu.

tiesiog - pats sau -
kuriu, skaitau, kuriu ir
vėl skaitau

o Romoj lyja.

Sveikas, Tikras Kūne,
Gimęs iš Mergelės Marijos

Kuris tikrai kentėjai,
Paaukotas ant Kryžiaus
Už žmogų.

Kurio pervertas šonas
Tekėjo vandeniu ir krauju.

Leisk mums Tavęs paragauti
Mirties išbandyme.

Tėvas turėjo tapti išdaviku
Kad galėčiau iki galo meilę
Žmogui

Parodyti.

Statėm ant kalno -
Kad matytųsi -
Išgriovė.

Statėm pakalnėj -
Kad nesimatytų -
Išpjovė.

"Nereikia mums kryžių"

Sakė.

Na, jau seniai niekam ne paslaptis, kad lietuvių kalba yra seniausia išlikusi "gyva" indoeuropiečių šeimos kalba. Žvelgiant istoriškai - iš kalbų kurios vis dar naudojamos būtent ji artimiausia sanskritui.

Užmačiau šiandien šitą ir nenustoju iki pat vakaro šypsotis :) Kaip vis tik jos skiriasi nuo kitų dalyvių! Nekomercinės, ne norinčios save parodyt, bet besidalinančios tuo ką visą gyvenimą darė. Ir tos jų dainos tada kitokios...

Kartais rabinų užsispyrimas skaityti Raštą atidžiai ir neužsimerkti netgi ties mažais neaiškumais - tiesiog stulbinantis :) Šiandien radau tokį komentarą - kai Išėjimo knygoje (20 skyrius) Dievas duoda Tautai savo įsakymus - rabinai klausia:

koks pirmasis Dievo Įsakymas?

Šiandien mąstau apie tai ką reiškia "viską prarasti". Pvz. - kai mane čia Romoj dukart apvogė, prisimenu, sakiau "viską išnešė", nors tai tebuvo fotoaparatai ir kompiuteris. Taip pat prisimenu, kai besimokydamas VGTU antram kurse gavau iš projektavimo septynis. Dešimtukininkui Akelaičiui tai buvo katastrofa pranokstanti Haitį bei Čilę kartu sudėjus...

Vienas iš triukų, kurį sau leidžia daryti žydų rabinai aiškindami Šventraštį - tai sukeisti eilutes vietomis. Taisyklės, kad nė viena raidė (t.y. priebalsis) negali būti pridėtas/išimtas/pakeistas iš Šventojo teksto yra gerbiama ir jos laikomasi. Tačiau eilučių tvarką, esą, galima jei ne keisti, tai bent jau bandyti dėlioti ir skaityti įvairiais būdais :)

sena baika, bet šiandien prisiminiau :)

Vakar beeidamas gatve sugalvojau, mano manymu, baisiai reikšmingą mintį. Aišku, mano beveik visos mintys yra baisiai reikšmingos ir vertos spausdinimo bei leidimo atskira knyga storais viršeliais; bet bėda, kad nėra sekretorės, kuri šiuos perlus įamžintų rašytiniu pavidalu. O aš pats esu baisiai kuklus ir šiaip tinginys.