dienoraštis: Bitė

Vienas iš sėkmingai įveikusių Everestą, Edmund'as Hilary'is vėliau apie savo žygį pasakojo: " Iš esmės tai yra kalno išsūkis žmogui ir žmogaus iššūkis jam pačiam. Kalnuose slypi pavojai, ir tai skatina tave nugalėti savo baimę. Be stipraus ryžto nugalėti niekas tenebando užkopti į Everestą. Tai - tikra kankynė. Tačiau jei ištveri ir pasieki viršūnę, tave apima pasitenkinimo jausmas.

Ar žinau, ko prašyti Dievą ?...

Ar žinau, kas iš tiesų man reikalinga ?...

Ar žinau, ką turiu padaryti pati, o kuo man pagelbsti Viešpats ?...

Deja, esu tik nieko nesuprantantis vaikas... Vis dar... Gyvenantis iš Dievo malonės ir gerumo...Viską, kas man sveika, gaunantis iš JO.

:) Radau jaudinančią istoriją apie Mozę.

Radau vieną seną istoriją, kuri man pasirodė įdomi... Dalinuosi :)

Atverk mano širdies akis, Viešpatie, kad Tave visada atpažinčiau.

Atverk mano širdies akis, kad matydama Tavo stebuklus neišsigąsčiau,

kad ryte, išgirdusi Tavo kvietimą, atsiliepčiau.

Atverk mano širdies akis, Viešpatie, kai keisi mano planus į savuosius, kad viską priimčiau...

Rasti Dievą žmonijoje

Dievas yra visur, o pirmiausia - žmonėse.

Jo džiaugsmas slypi kūdikio šypsenoje,

jo meilė mums - vaiko meilume,

jo tvirtumas - jaunuolio energingume,

jo galia - sportininko jėgoje,

jo grožis - merginos veide,

jo rūpestis - tėvų maldoje,

Tas, kuris nežino, bet nežino, kad jis nežino, tas yra kvailas - saugokis jo.

Tas, kuris nežino, bet žino, kad nežino, tas yra naivus - mokyk jį.

Tas, kuris žino, bet nežino, kad žino, tas yra užmigęs - pažadink jį.

Tas, kuris žino ir žino, kad žino, tas išmintingas - sek juo.

Širdies kietumas. Pastaruoju metu noriu ar nenoriu, dažnokai tenka tai išvysti savyje. Ir padėti Viešpačiui jį triuškinti. Nes:

Šiandien švenčiame Valstybės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. 

Vėl grūdai... Tiksliau - tęsiu prieš tai pradėtą išminties grūdų temą. Šio sekmadienio ryto grūdai - Mergelės Marijos apsireiškimo Medžiugorjėje žinia.

Šlovinu Viešpatį už Jo begalinį gerumą: Jis taip nuostabiai rūpinasi manimi, atverdamas man nepaprastą lobį - šventųjų gyvenimus.

Šiandien, 2010 m. birželio 26 d. mirė pirmasis Lietuvos išrinktasis prezidentas Algirdas Mykolas  Brazauskas. Po sunkios ligos ir ilgų kančių. Amžiną jam atilsį...

Sugrižau po labai turtingos savaitės. Viskuo turtingos: informacija, įvykiais, įspūdžiais, malda, šlovininimu ir t.t.  Pradžioje galvojau, kad su jumis tuo nesidalinsiu. Negerai sugalvojau, ar ne ? Bet tik prisiminus jus, supratau, kaip jūsų visų pasiilgau, kaip smagu su jumis dalintis, kaip noriu būti dėl jūsų.

Per pusvalandį parašiau 5 komentarus. Ir svetainėje likau visai viena...  Tylu kaip senoviniame rūsyje. :(

Ką darau ne taip ? :(   Lyg ir "netrolinu" ? :(

............. aš bijau tamsos..........

Šiuo metu  skaitau daug Tėvo Raniero Cantalamessa tekstų: straipsnių, ištraukų iš knygų, o ir vieną kitą knygą. Jis daug kalba apie Šventąją Dvasią ir Dievo veikimą per Šventąją Dvasią. Viena ištraukėle apie artumą, noriu pasidalinti, nes, man atrodo, kad tai gana retai svarstoma tema. O neretai jaučiame, kad trokštame Dievo Artumo.

Tu čia? Skaitai mano dienoraštį? Ačiū, kad užsukai į mano viešą "daržą":)

Noriu pasveikinti kiekvieną iš jūsų šį nuostabų Sekminių rytą. Tepersmelkia Tave, visą Tavo būtį Šventoji Dvasia. Teperkeičia Tavo širdį, tepamaitina Tavo dvasią. Teištinka Tave maldingumas, kad kartu šią akimirką galėtume kartoti:

Viešpatie, apsaugok mane nuo skaudžių savimeilės smūgių, kurie vargina ir žeidžia mane, nė nepaliesdami mano priešų; Atitolink nuo manęs siautulingus pykčio protrūkius - jie daro mane pastebimą, tačiau beprasmiškai atima jėgas; Neleisk pasipūtėliškai trokšti aplenkti kitus, sutrypti visus, kas pasipainiojo man po kojom; Nuvyki nuo mano veido audringų pergalių šešėlį.

Kartais nesuprantu, kas vyksta: jau du kartus parašiau tekstą apie Fatimos Švč. Mergelę Mariją. Ir abu kartus negalėjau jo išsaugoti. Pirmą kartą dingo ryšys.  Antrą kartą iš viso įdomu: prasidėjo perkūnija ir vėl dingo ryšys. Marijos apsireiškimus Fatimoje dažnai irgi lydėdavo perkūnijos griausmas. :)

Motinos diena man ir prisiminimų diena, kai prisimenu save šalia savo mamos, kai prisimenu ją tokią jauną ir linksmą. Tokią, kokia mano atmintyje ji liks amžinai.

Šiandien žiūriu į savo mamą... ieškau jos veide, akyse savo vaikystės...savo jaunystės... Mano brangioji MAMA :)

Šv. Joana Šantalietė 

 vyresniajai:

Radau vieną T.S. Elioto kūrinio ištrauką, kuri stipriai kirto per mano įsivaizdavimą, kad galima žmogų pažinti. Sykį atsiskleidusi tikrovė, pasirodo, kaip traukinys nurūksta tolyn, ir viskas keičiasi, kaip keičiasi vaizdai pro traukinio langą. Na, traukiniais važinėti mėgstu būtent dėl tų besikeičiančių vaizdų. O gerai pažįstami žmonės...

Troškimai patys kaip tokie nėra blogas dalykas. Laimės troškimas įgimtas, jo kilmė dieviška ir "...Dievas jį  įdiegė žmogaus širdyje, kad patrauktų jį prie savęs, nes vien tik Dievas gali jį patenkinti." (KBŽ)

Tačiau... kokių troškimų išsipildymas man atrodo laimė ? 

O juk dažnokai Dievui tenka mane gelbėti nuo mano troškimų...:)))

Rabindranatas Tagorė (1861 - 1941). Mano šiandienos atradimas - jo knyga "Aukojimo giesmės", už kurią jis apdovanotas Nobelio premija.

Ko tu mokaisi:

būti dideliu.... ?

ar būti mažu.... ?

Basigilindama į šventųjų gyvenimus, beiškodama žinių apie jų gyvenimus įvairiuose šaltiniuose, užtikau įdomių dalykų. Vienas iš jų - dykumų Motinos.

BRIGITA ŠVEDĖ

Motinos sako: " Dukra, tu privalai turėti penkis vidinius ir penkis išorinius dalykus. Pirma, išoriškai: švarias lūpas, kad kitų nemenkintum, stabų kalbai uždaras ausis, kuklias akis, geru darbu užimtas rankas, be to, kad atsisakytum pasaulietinio gyvenimo.

Sveikinu visus su mūsų valstybės LAISVĖs diena :) Pragyvenkime šią dieną su džiaugsmu ir pasigėrėjimu mūsų Tėvyne, žmonėmis, kalba, pasiekimais. Įkvėpkime laisvės oro, kuris toks nenusakomai lengvas, pilnas kažko, kas neša tolyn į ateitį. Šlovinkime Viešpatį, davusį mums viską, kuo šiandien gyvename. :))

Visam laikui atsisakykime minties, kad esu tik eilinis žmogelis ir iš manęs niekas negali daug reikalauti. Jei kartą pažinai ir pamilai Kristų, tu jau nesi eilinis. Visi Kristaus ištikimieji yra dideliems dalykams pašaukti: gyventi kitų laimei, kitus laimingus daryti.

Kun. Juozas Zdebskis

Kartais vakarais galvoju, kur slypėjo šios mano dienos grožis. Kas labiausiai džiugino, šildė, švietė? Saulė, debesys, sniegas, šaltukas - taip, tai visada pasitinka ryte ir palydi į namus vakare. Gražu, bet ne tai...

Įprask daryti ir tai, kas atrodo neįmanoma. Juk ir kairė ranka, dėl įpratimo stokos daugeliui dalykų netinkama, pavadžius laiko stipriau negu dešinė; mat prie šito ji jau įpratusi.   (  Markas Aurelijus )