aurritta tinklaraštis

DABAR ir ČIA nebegzistuoja tamsa,

yra šviesa Dievo akyse

yra taika Dievo rankose,

yra Džiaugsmas Dievo širdyje!

labai nuostabus ir gražus filmas. man labai patiko,nes parodo, kas yra laisvė, parodo, kiek galime padaryti to nežinodami ir kaip baimė užselpia daug dalykų apie mus. labai jautrus ir jaudinantis filmas.

:]

Savaitgalį Viešpats pakvietė mane į rekolekcijas, kurių pasirodo jau labai reikėjo. Ir buvo bomba, kuri many sprogo. Nes Viešpats kalbėjo daugiau nei bet kada anksčiau, toks aktyvus ir pozityvus buvo many. 

Todėl manau, reikia sakyti, kas buvo, nes pirmas dalykas, ką supratau, kad be mūsų liudijimo ir atvirumo, Bažnyčia mirs. 

visą laiką darydama maketus, galvoju – kam jie reikalingi, tam, kad komisija 5min paspoksotų ir pakritikuotų? Tam, kad dėstytojas pamatytų, kas negerai ir reiktų vėl jį perdaryti? Tam, kad pati matyčiau, ką darau? Viskas yra teisinga, bet man norėjosi kažko daugiau. Man neužtenka žinoti, kad mano darbas vertas paspoksojimo ar kritikos, neužtenka žinoti, kad į jį gal gražu žiūrėti...

Fir Firo dialogas au aurelija, kai jai peržiūros ir šiaip "stogelį" rauna :]

<mažoka> :]

AKVARIUMAS.

taip ramiai ramiai visi... niekas niekur neskuba... o,kad namuose toks, žiūrėčiau ir žiūrėčiau :]

čia youtube'inis, patarčiau žiūrėti viršuje paspaudus ant "Akvariumas".

turiu svajonę didžiai mažą,

pamatyti Barselonoje - Sagradą.

ir Lietuvoj bus paroda,

ta svajonė visai ranka pasiekiama.

Gaudi - architektas, kuriuo žaviuosi. koks jo tikėjimas buvo, kaip jis žiūrėjo pirmiau į Dievą, o tada tokiom akim ir į architektūrą. kaip jo širdis plakė dėl dalykų, kurie jam buvo brangūs.

ARCHITEKTŪRA + GRIPAS + WWW =

Tai įvyko ne dėl 30 auksinių, 
o dėl vilties, kurią Jis tądien manyje sužadino. 
 

buvau ramus žmogus, pats sau gerai gyvenau, 
netgi garbinau Dievo namus... 
Po to vieną dieną atėjo šis žmogus, ėmė  
kalbėti apie taiką ir meilę, 
sakėsi esąs Mesijas, mano išgelbėtojas.

šiandien atradau TOKĮ dalyką :DDDDDDDDD

labai gera Ievos provokacija (gerąja prasme). Dalintis reiškia liudyti :] į tai atsakysiu čia.

tiesiog labai keista. penktadienį man galutinė peržiūrą. maketų fabrikas užsidarys jau baigęs antrus metus. ir eis poilsio. ruoštis tretiem metam. :] 

Gesink akis: matyčiau be akių,

apkurtink: be ausų tave girdėčiau,

be lūpų tau prisiekčiau, kaip tikiu,

be kojų į tave ateit galėčiau.

jei man rankas atimtum, tai tave

apimčiau širdimi aš kaip ranka,

jei širdį sustabdytum, smegens plaktų,

o jei uždegtum smegenis staiga,

tave neš mano kraujas, kaip apšlaksto. 

šiandien gavau laišką, kuriame yra parašyti nuostabūs žodžiai: 

Jis yra čia.
Čia, kaip ir pirmąją dieną.
Čia, tarp mūsų, kaip ir savo mirties dieną.
Per amžius yra čia, tarp mūsų, kaip ir pirmąją dieną.
Per amžius kiekvieną dieną.
Yra čia, tarp mūsų, kiekvieną savo amžinatvės dieną.
Jo kūnas, tas pats kūnas, kabo ant to paties kryžiaus;
Jo akis, tas pačias akis, vilgo tos pačios ašaros;

šv. Augustinas: „Paklausk gražiosios žemės, paklausk
gražiosios jūros, paklausk gražaus – plevenančio ir raibuliuojančio oro,
paklausk gražaus dangaus, paklausk žvaigždių
tvarkos, paklausk saulės, kuri savo spindesiu apšviečia dieną, paklausk mėnulio,

sėdžiu visą dieną prie brėžinių :) galva vos juda... ir kažkaip vat užsimąsčiau, o ko gi aš dabar norėčiau? 

miego? nop. dar ne.

cepelinų? nop. kai sergi, valgyt nelabai norisi. 

kad darbas pats pasidarytų? nop. jau kelis kartus tai bandžiau :D nepavyko. 

o užsinorėjau patirti tai, ko dar nesu patyrusi :))) bet taip stipriai :)

pasikabinau ant youtube'o :) 
 

tobula daina :)

 Plazda vėjyje visais lapais

Rūsti tuopa:

nerimastingos mintys kankina sielą

visais sopuliais.

Per kamieną, šakas ir lapus kalba 

į dangų iškeltus;

nejudrus lieka paslapties kamienas,

šaknimis smingantis į ten, kur TIESA.

reikėjo didelių pastangų save išgrūsti iš namų.

po Mišių į traukinį. ties Vieviu traukinys sustoja ir pasako,kad teks laukti,nes ties Lentvariu sugeo kitas traukinys. stovim. laukiam. po gero pusvalandžio judam toliau. Vilnius. vėl milijonas žmonių, kažkur skubančių. troleibusas negali pajudėti iš vietos, nes labai slidu.

ir šiandien jau užlipau trečiąją pakopą universitete. ir šiandien Viešpats tikrino mane. ir šiandien Jis leido man suprasti, kad aš be jūsų - niekas. ir šiandien noriu jums visiems padėkoti, kurie buvot šalia, vienaip ar kitaip.

Jaučiau maldą labai stipriai. Ačiū, tiem, kurie mokė, ačiū tiem, kurie pjaustė, dažė, piešė, kartu nemiegojo, kurie rūpinosi ir palaikė.

Kad ir ką sakytum ar darytum, 
Vididnis balsas šaukia:
Ne dėl to, ne dėl to!

ir šiaip viskas paliudija
slėpiningą dalyką:
veiksmas yra tik pretekstas.

Dievui artėjant,
gyvenimas ima griauti
viską, kas nėra amžina,
o žmogus laikosi įsikibęs
savo turto, kuris jam šaukia: "sudie."

Blogis, kurį darau, nėra mano blogis,
Esu daug menkesnė, nei maniau. 

Blogis, kuris glūdi manyje,
Tėve, mane tolina nuo Tavęs.

Bėga mano laikas, nesu nuoširdi.
Myliu žmones, nesu nuoširdi.

Išgyvenu dabartį, nesu nuoširdi.
Meldžiuosi vakare, nesu nuoširdi.

atrodo neseniai viskas prasidėjo, o jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo mokslo metų pradžios... kodėl grįžtu į universitetą?

kartais save prigaunu, kad mane tenkina mokymasis laukiant savaitgalio... 

šiandien dainuosiu, dainuosiu savo gyvenimą ar savo mirtį. šiandien rizikuosiu, rizikuosiu visu savo likimu. šiandiens paskelbsiu, kad Jis ir toliau yra. Egzistencijos drama ieško savo tiesos. nori nuslėpti Jo Buvimą, pamiršti Jo Įsikūnijomą. mano valia kovos, kad išsaugočiau Jo teisingumą, mano gyvenimas priklauso Jam. niekas man to nesutrukdys.

Ar žinot kaip kala monetas? kaip kala ir poliruoja? tikrina viską iki paskutinės, kad išvengtų net ir smulkiausių netikslumų. 

sėdžiu, kalu vat statybines medžiagas. visokie betonai, skiediniai, uolienos ir t.t. ir netikėtai iš Dovilės sužinojau,kad stiklas gaminamas iš medienos :))) ok, bandomasisi egzaminas pas tamstą Dovilę laukia, bėgu :) linkėjimai visiem :))) 

atrodo peržiūrom mano šie metai nesibaigia, nes dar reikia išsilaikyti ir kelis egzaminus, nėra lengva, nes nuovargis vis dar yra, aišku tinginystė irgi lenda draugauti, bet... sėdžiu ir galvoju: "na, dėl ko? dėl ko visa tai darau?" ir supratau,kad mes visi esame žmonės, kurie rimtai žiūrime į savo gyvenimą, į sunkumus taip pat.

jaučiu pareigą parašyti,kaip viskas sekėsi, lydėjot mane maldoj. ir jau klausiat,kaip viskas prėjo. tai vat... parašysiu ir visis galėsit pasiskaityti. nes aš pati dar neatsigavus, viskas dar verda :)))

pastarosiomis dienomis visko labai daug. bėgu, lekiu, nespėju, darau, neišeina, vėl darau. bijau, bet tenka kitus drąsinti. matai daug išsigandusių veidų, pabalusių veidų, kurie sako :"noriu miego." ir į visa tai įsitrukti labai lengva. bet kada ateina laikas sustoti? sustoti ir pasakyti sau :"tiesiog, pasitikėk. juk žinai dėk ko eini? tai sustok, atsikvėpk ir vėl eik."