Et, kaip dažnai aš bėgu, lekiu, skubu ir nepastebiu nors mažumėlės tų nuostabių gamtos reiškinių, kurie yra iš Dievo. Kada paskutinį kartą mačiau vėjo supamą medį, krentantį lapą? besiskleidžiantį pumpurą?...Taaaip to nevertinu ir nematau per skubėjimą, o va štai Viešpats moko kantrybės, sako laukti, stebėti.
