Agnėėė tinklaraštis

- lietuviškai toks pavadinimas. Vėl galiu čia svaigti, kaip man gražu... bet žodžių nereikia.

besimokydama JAV šiuolaikinės muzikos istorijos užtikau va tokį dalykėlį...šiaip panaršius YouTube galima rasti visokių variantų klipų. bet kol kas toks.

 įskaudinimas. buvo. ir ne vienas. bet atleidau. širdis tapo rami rami. visa užmiršo.

bet vėl sugrįžo. vėl neatleidimo jausmas. nuoskaudos viršuj. neapykanta nori gimti. gal ir gimė.

slegia.

Trūksta žodžių nupasakoti tą jausmą pagaliau sulaukus pusę metų lauktos, išsvajotos ir bijotos paskaitos saldžiu pavadinimu specialybė (kokiam nors žiniarašty dar skliausteliuose būtų pridėtas ne mažiau saldus žodis akordeonas). 

 ir vistiek neša ant rankų.

baigės pas mus boksely indų ploviklis anądien(buvo kažkoks mėtinis). 

vakar einu dantų valyt ir jaučiu: pažįstamas Varkalių kvapas. fairy su ramunėlėm atsirado.

nepasakyčiau, kad malonus kaip kvapas (:D), bet kaip kvapas(=prisiminimas) tai valio.

 labai smagiai šiandien šį žodį išmasčiau(žodyne tokio nėra). kas tai/jis? galėtų būti profesija, ar tai labdaringa veikla? tai draugystė ar mandagumas? tam tikra būsena? ir kur tie išklausymai nueina? į archyvus ar svarstomi kažkur? ar vaisingi?

o. pagaliau atradau tai, kuo kirbu jau nemažą laiką ir jau net ėmiau širsti (Algirdo komentaras vienas užkabino:). galvojau, kad reikia prabilti. ir dabar, perskaičiius šitą komentarą, pamačiau, kad kažkas mane gerokai aplenkė: žodis į žodį, kaip sakoma. :)

kiek galima prašyti, vis prašyti ir prašyti. o ko man reikia? kodėl reikia? juk viską turiu. viską, ko tik reikia gyvenimui.

kodėl vis prašau ir prašau maldoje? kodėl vis dėjuoju ir aimanuoju, kai Viešpats man SAVE atidavė. argi reikia daugiau??

viską turiu. ir dar daugiau. belieka dėkoti.

...laukiu. už durų. atstovauju žemiausiai akademijos grandžiai. laukiu su mažu savo dideliu troškimu, tikėdamasi gauti nepaprastą malonę: pakalbėti su Rektoriumi. užeinu, pora žodžių pasako skubėdamas, atsainiai, liepia užeit vėliau. nieko nesupratau. nesu verta, kad pats Rektorius atsakytų į mano paprastus klausimus. einu į paskaitą, kurioje kalbame apie hierarchinę struktūrą.

Įtariu, kad dar taip nebuvo. Kažkoks noras perskaityti dienos Evangeliją, o gal jau penktąsyk atsidarau puslapį ir nerandu šiandieninės... :) neturiu žodžių kol kas. :D

nezinau kaip, bet jusu veidai, jusu liudijimai manyje nuolat palieka zyme.. atsimenu, Algiui kazkada sakiau, kad man sunku cionai, i kvjk svetaine, uzsukti. ko gero, jau aisku kodel. cia slypi per daug Tiesos, per daug Nuosirdumo, per daug Draugystes. ir tada labai greitai iseinu. iseinu is baimes neziureti per ilgai tai tiesai i akis.

Neapsakomas jausmas buvo paskutinį sykį groti scenoje. Nesuvaldomas jaudulys ir jautrumas paskutinį kartą patiriant ir dalinantis savo muzika, o kartu su ja ir savo gyvenimu, jausmais, tikėjimu, meile ir viskuo viskuo...

Jau padėkojau, bet užrašau, kaip atsarginį variantą, jei pamiršiu, kad dėkojau - Tu, Dieve, atsimink. Paskaityk kada nors :)

Labiausiai Tau dėkoju už kančias (ir nepaprastai, o lėtai, sukandus dantis, sugniaužus kumščius ir stipriai užmerkus akis), nes baisiai sunku už jas dėkoti.

Už nevertus kaltinimus.

už tai, kad atsiduriu nelaiku ir nevietoj.

negaliu sustoti. lekiu kaip patrakus. ir vis ne taip gaunas, kazkas negerai. groju groju, uzlekiu, net koja musant ritma nebesiklausau. o kur begu? laiko vis tiek neaplenkiu, o ir muzika baisiai ne kokia. tik kaip sustoti? supratau siandien: reikia METRONOMO. turiu:) bet dar nepanaudojau siemet - nelengva su juo - kantrybes reikia..tik jau toks stebuklas!!! jis yra laikas ir niekas kitas.

Adventui. šubertas ir Piazzolla. (be vokalo)

Užsivežiau...negaliu nustoti klausyt. taip nuostabu. aišku reikia ne kartą išklausyt - išgyventi.

ypač kai liūdna. padeda dar labiau liūdeti. išliūdėti viską. ir šiaip kažkas nepaaiškinamo. nu ta muzika visada tokia.