kažkaip susimąsčiau šiandien, ar kartais mes nepiknaudžiaujam nuodėmėmis, žinodami,kad Dievas mums vistiek atleis nuėjus išpažinties..? ar ne per daug egoistiška?Keista, ir skaudu,kad kartais taip ir būna.. esam užtikrinti, jog išpažintis mus išriš..o mŪsų atgaila tampa tokia pati ,kaip ir kiekvieną kartą nusidedant tuo pačiu..
