Raktažodis: malda

 Kada tu mane pasiimsi pas save iš kančių ir nuovargio liūno? kada aš išmoksiu tavimi gyventi taip, kad numirčiau pasauliui?? Kada aš pamilsiu tave savyje? Ar dar tylėsiu? Ar dar mylėsiu ir ar dar kentėsiu už meilę? Ar būsiu išbandytas? Ar būsiu mindomas? 

... kuri pasireiškia tokiom mažutėm smulkmenėlėm... Keliomis natomis.. Draugų šypsenomis, žinutėmis ar malda... Ir nejučiomis kartkartėmis pajauti, kaip Jis per visa tai siaučia tave meilės skydu. Gerasis Ganytojas, kuris mato, ko tau dabar šią akimirką reikia, kad galėtum išstovėti, kad ir kokia audra siaustų.

Jis yra mano skydas ir mano viltis.

Stalas apkrautas knygomis, be proto didelis informacijos kalnas, kuris laukia eilės, jog galėtų suliptį į tavo smegenis. Lekiantis pasaulis, žmonės apsikrovę darbais, atsakomybėmis, įsipareigojimais, žmonės surišti santykiais su kitais žmonėmis,- visa reikalauja laiko.

Jėzau, išlaisvink mane nuo troškimo būti išgirstai,

nuo troškimo būti pagerbtai,

nuo troškimo būti giriamai,

nuo troškimo būti išrinktai,

nuo troškimo, kad manimi domėtųsi,

nuo troškimo būti vertinamai,

nuo troškimo būti populiariai,

nuo baimės būti pažemintai,

nuo baimės būti paniekintai,

nuo baimės būti papeiktai,

... maldauja maldos. Gražus sekmadienis... o bus dar gražesnis, jei leisis Dievui veikti taip, kaip Jis sugeba geriausiai. Reikia stebuklo.

Valandėlė, mano Dieve, ir vėl valandėlė!
Tu skubi kaip sėjėjas -
Ateini, pareini ir vėl grįžti,
Siunčiamas Tėvo ir siųsdamas Dvasią.

Neleidi atsikvėpti žemei,
Kuriai atėjo laikas nešti vaisių.

"Kaip dažnai žmonės savo sielą, kurioje turėjo likti kampelis maldai, Tavo namams, paverčia ūkiu ir prekybos namais. Bet Tavo ranka visada išgriauna prekybos stogines, išveda arklius ir karves. Neretai tik tada jie pradeda melstis... Aš savo sieloje palikau vietos maldos namams. Viešpatie,pažvelk į mane! Ir neliesk mano ūkelio,mano namelių. Jie man labai reikalingi.

Mūsų širdys nepaklydo, mūsų žingsniai nenuklydo nuo Tavo kelio. Nei dėl nerimo, nei dėl skausmo, nei dėl baimės, nei dėl kardo niekada neišvengsiu Tavo žvilgsnio, niekada nepaliksiu Tavo namų. Nei mirties, nei gyvenimo, nei dabarties, nei ateities Tavo žmonės nebijo, Tavo uola stovi tvirta. Giedodama ir džiaugdamasi, mylėdama ir kalbėdama girsiu Tavo šlovę, šlovinsiu Tavo jėgą.

Jeigu žaizda tau skauda, Jis - Gydytojas.

Jeigu karštis tave degina, Jis - Šaltinis.

Jeigu neteisybė tave persekioja, Jis - Teisybė.

Jeigu silpnybė tave vargina, Jis - Jėga.

Jeigu mirtis tave gąsdina, Jis - Gyvybė.

Jeigu dangus tave traukia, Jis - Kelias.

Jeigu tamsa tave skandina, Jis - Šviesa.

"Tėve mūsų, kuris esi danguje..." Milijardų lūpų šnibždėta ir šnibždama malda daug kartų dienoje...Joje tiek daug prasmės. Visas gyvenimas su Juo.

Tik kartais tą prasmę prarandame, neįsileisdami Žodžio, palikdami Jį plaukioti kažkur ten... Gal dėl to įpratimo ją nuolatos kartoti?

Justytė vis pasižiūri į kvjk.lt, paskaitinėja, pasismalsauja, o pačiai taip nedrasu kalbėti:).

Tai bandau- darau:).