Šiandieną peržengiau lieptelį,
Kurį dar vakar tavo pėdos pabučiavo...
Ėjau lyg ko bijodamas, o jis siūbavo
Gal dėl šalnos, o gal dėl mano
Plačių ir negalvotų mostų, ateities miražų,
Sugundančių tave- vienplaukę, mažą...
Bet ta lenta, kuria tu nužengei, staiga sukrypo