Raktažodis: eilėraštis

Clemente Rebora

Kad ir ką sakytum ar darytum, 
Vididnis balsas šaukia:
Ne dėl to, ne dėl to!

ir šiaip viskas paliudija
slėpiningą dalyką:
veiksmas yra tik pretekstas.

Dievui artėjant,
gyvenimas ima griauti
viską, kas nėra amžina,
o žmogus laikosi įsikibęs
savo turto, kuris jam šaukia: "sudie."

 

 

Žymės:

Liūdesio simfonija

Man patinka internetas, nes galima ...pažaisti. Kai noriu pailsėti nuo protingų tekstų ar minčių, žaidžiu:  įvedu kokį nors žodį ir skaitinėju, ką gavau.

Šiandien parašiau liūdesio simfonija.  Štai ką gavau :)

Liūdesio simfonija (juodai baltas liūdesys)

 

Juodai balto

drugio raižiny

Žymės:

Nuo rytojaus

Šis eilėraštis parašytas 1941 m.  vieno vaikinuko, jaunuolio, gyvenusio žydų gete. Vietoje ir laike, nepalikusiame jokios vilties. O jis viltį išlaikė. Tokiomis tragiškomis aplinkybėmis. Negaliu atsistebėti jo tikėjimu.

Nuo rytojaus būsiu liūdnas, nuo rytojaus.

Bet šiandien būsiu patenkintas:

Žymės:

Tiesa

 Plazda vėjyje visais lapais

Rūsti tuopa:

nerimastingos mintys kankina sielą

visais sopuliais.

Per kamieną, šakas ir lapus kalba 

į dangų iškeltus;

nejudrus lieka paslapties kamienas,

šaknimis smingantis į ten, kur TIESA.

Surinkti turinį

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4