Svečias
Žinios iš kelio :)
Sugrižau po labai turtingos savaitės. Viskuo turtingos: informacija, įvykiais, įspūdžiais, malda, šlovininimu ir t.t. Pradžioje galvojau, kad su jumis tuo nesidalinsiu. Negerai sugalvojau, ar ne ? Bet tik prisiminus jus, supratau, kaip jūsų visų pasiilgau, kaip smagu su jumis dalintis, kaip noriu būti dėl jūsų. O svarbiausia - tai, ką gavau, gavau tikrai ne sau, ne savo žinojimui, ne gėrėjimuisi savimi - va, aš žinau, bet tau nesakysiu :)) Tai visiems, kurie yra, kurie mane gali išgirsti.
Visą savaitę praleidau tarptautinėje Alfa kurso konferencijoje Londone.
Visų pirma noriu perduoti linkėjimus visai Lietuvai nuo Londono šv. Kazimiero parapijos šlovinimo grupės. kvjk šiuos linkėjimus gali priimti ir asmeniškai - jie apie jus girdėję. Ir ne aš pirma paminėjau kvjk vardą mūsų susitikimuose :) Jie :)
Perduodu linkėjimus ir sveikinimus ir nuo tarptautinės Alfa konferencijos organizatorių ir dalyvių. Jie apie kvjk negirdėję, bet Lietuvos vardą minėjo ne kartą, domėjosi mūsų šalimi ir sveikina bei laimina mus, Lietuvos krikščionis.
Šiek tiek apie Alfa, jei nežinote, kas tai. Tai Evangelizacijos kursas, sumanytas anglikonų bažnyčios pastoriaus ir per 30 metų išplitęs po visą pasaulį. Lietuvoje jis vyksta apie 6 metus. Tiek pat - ir Kaišiadorių parapijoje.
Kas šiandien liko neišdildomai gilaus (be informacijos, žinoma) iš konferencijos?
Turbūt apstulbino tai, kad ką rašiau jums žiniose, su tuo teko tiesiogiai susidurti.
Mačiau niekur neparodytą medžiagą (bent UK) apie milžinišką Haičio krikščionių maldos susirinkimą sostinės aikštėje prieš arkivyskupiją, kur tūkstačiai žmonių meldėsi už savo šalį. Sako, kad pasikartojančių požeminių smūgių metu jie daugiau nebenukentėjo, buvo Dievo apsaugoti.
Susitikau ir bendravau su daugeliu žmonių iš šalių, kuriose persekiojami ir žudomi krikščionys: iš Nigerijos, Irano, Turkijos, Kenijos, Izraelio (per Alfa ir kai kurie žydai atsiverčia ir priima Kristų!). Taip pat - iš Graikijos, Lenkijos. Ir daugelio kitų šalių. Nepaprasta, kai tiesiogiai prie to gali prisiliesti, guosti ir melstis už tuo mūsų brolius.
Sukrėtė Zimbabvės (šioje šalyje labai sudėtinga situacija) Alfa komandos liudijimas: šios komandos nariai buvo 7 kartus suimti ir kalinami. Kankinami ir mušami. Vienas, neatlaikęs kankinimų, mirė, kitas liko suparalyžuotas. Teko laimė melstis už šios komandos vieną narę - moterį, kuri yra mokytoja. Ji meldėsi už mane tai pat. Nemoku apie tai žodžiais papasakoti: buvo kažkas tokio... Tikėjimo kankinė meldžiasi už mane, o aš - už ją...
Labai džiugu buvo susipažinti su masajų genties Alfa komandos vadovu, spausti jam ranką, kartu gerti kavą ir plepėti. Jie tokie... nuoširdūs kaip vaikai. Apsirėdęs savo nacionaline skraiste toje minioje atrodė kaip ryškus paukštis. Besišypsantis paukštis :))
Na, gal tam kartui užteks. Jei nesikuklinsite ir parašysite klausimų, mielai į juos atsakysiu. O gal ir šiaip ką nors dar parašysiu.
Koks džiaugsmas būti krikščionimi! Dievas mus taip myli!
Šlovinkime JĮ, mūsų Viešpatį. Būkime dėl Jo ir vieni dėl kitų. Aleliuja!
Žymės:
- tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
ačiu už pasidalinima ir ačiu už sveikinimus
Įdomu labai.
Kartais, kai pagalvoju ar aš neišsižadėčiau tikėjimo jei mane persekiotų ir tykotų mirtis.
Iš tikrųjų tai toks gilus tikėjimas žmonių, jie mums pavyzdys, kaip reikia neišsižadėti ir nepasiduoti. net....
et.
Labai ačiū Jums už pasidalinimą. Labai labai.
:)
Iš ties kokia egzotika. Ir rodos kokia kančia ir kova slypi tose šalyse, palyginus su mūsų kraštu. Įdomu kaip atrodė tie žmonės, ar jie laimingi po tokių sukrėtimų.
Tie žmonės atrodė labai ramūs. Ne tik ramūs - romūs, oriai nuolankūs ir tarnaujantys. Tai pamačiau iš karto, kai tik juos sutikau, nors net nežinojau, kokios jų istorijos. Ir pilni šviesos, tokio švytėjimo. Ta šviesa sklido iš jų, nors jie - juodaodžiai. Tačiau ir šiandien taip pat galiu pasakyti, nors įspūdis jau galėtų būti praėjęs - jie buvo šviesūs. Negirdėjau iš jų nė vieno pasipiktinimo žodelio savo kankintojais ar skundo. Greičiausiai apie tai net nebūtų prabilę, jei ne ...
Na, konferencijoje rytais viena valanda būdavo skirta šalių prisistatymui. Tada kiekvienos šalies atstovai būdavo kviečiami į sceną, ir kažkas vienas pasakodavo apie Alfa kursą toje šalyje. Taip pat ekrane būdavo rodoma informacija ir vaizdai apie šalį.
Tai per tą prisistatymą Afrikos šalių atstovai apie savo kentėjimus net neužsiminė. Tačiau vedantysis, visų pasaulio Alfa kursų koordinatorius Nicky Gumbel (Niki Gambel), pats paklausė ir paprašė pasidalinti. Tik tada jie apie tai prabilo. Ir kai kurie iš jų pravirko. Net vyrai. Mums, Europos šalių gyventojams, tai buvo tikrai labai stiprus liudijimas.
Vėliau apie persekiojimus ir sunkią krikščionių padėtį išgirdome ir iš kitų, ypač, deja, iš gyvenančių islamiškose valstybėse. Pasaulyje yra daug šalių, kur krikščionys mažuma. O būti mažuma nelengva.
Labai gerai nuteikė Kirgizijos atstovo (jis vienas tegalėjo atvykti) šūkis: "Nežiūrint nieko, mūsų šalyje Dievas gyvena!" . Ten dabar ne tik persekiojami kriščionys, bet ir vyksta pilietinis karas ( galima žvilgterti čia ).
Ši didelė dovana, kurią tau Dievas davė, tikiu bus dovana per tave visai bendruomenei. Ačiū, kad jau daliniesi, lauksiu tavo tolimesnių pasakojimų ;)
beje, ačiū už linkėjimus. Kažin kokie čia gandai apie kvjk sklando.:D
Vykdama į Londoną apie savo gyvenamą vietą žinojau tik tiek, kad mane priima lietuvių šeima. Pasirodo, kad tai katalikai ir šv. Kazimiero lietuvių parapijos Londone nariai, o šeimininkė dar ir šlovinimo grupės narė. Taigi patį pirmą vakarą patekau į šv. Kazimiero bažnyčios šlovintojų glėbį. O kadangi tai buvo sekmadienio vakaras, tai kartu su jais dalyvavau šv. Mišiose, giedojau psalmę (atleiskit, to niekada nedarau Kaišiadoryse, tik išvykose :)), dalyvavau šlovinime, nes jų giesmės visos žinomos, daugelį ir jūs giedate. Paskui su jais taip ir draugavome. Šlovinimo grupė mane labai greit integravo į savo tarpą :) ir dar kartą meldėmės Mišiose, kartu "arbatavome" ir pan. Nu, žodž, labai buvo su jais smagu, labai parasti jie :) ir Londone iš karto pasijutau kaip namie :)
O šv. Kazimiero parapijoje mūsų mylimas kunigas Algis šventė dvejas pastarąsias Velykas. Man dažnai taip nutinka, kad nelauktai netikėtai nukeliauju ten, kur jis jau buvo :)
Šlovinimo grupei ten vadovauja jums jau irgi pažįstama Angelė Joknytė. Tiesa, tuo metu kai ten buvau, ji buvo išvykusi. Jų šlovinimo grupė dabar pasipildė naujais nariais, yra tokiame šiek tiek kūrimosi procese. Dauguma irgi jaunimas, jaunos šeimos. Labai smagu buvo juos sutikti :)
Tai ir visos paslaptys - jie žino, kad jūs esate, gal kažką ir daugiau apie jūsų veiklą girdėję. Iš ten ir linkėjimai :) Pasaulis mažas... :)