Svečias
Velykiniai margučiai
Niūru kažkaip čia darosi... Viskas rimta, fonas juodas...Žalio, nu tokio samaninio jau norisi, juk pavasaris :)
Prisiminiau vieną labai gražų dalyką, kuris vyksta būtent prieš Velykas, dažniausiai antroje Didžiosios savaitės pusėje. Taip, taip - kiaušinių marginimas. :) Būtiniausiai :)
Kokių margučių marginimo technikų, tradicijų turite savo šeimoje?
Prisimenu, kai buvau maža, Didijį šeštadienį sėsdavome virtuvėje prie stalo visa šeima: Tėtis, mama, aš, ir visą vakarą skirdavome kiaušinių dažymui. Vėliau, kai gimė ir truputį paūgėjo, į mūsų kompaniją įsijungė ir mano sesė. Bet su ja tai vienas vargas būdavo: tai kiaušinį tekštėli į stalą, tai dažus papila. Ai...:)
Taigi, smagiausia dalis būdavo ta, kad visi kartu, ir ypač tėtis (nes tėtis šiaip jau tik rimtais vyriškais darbais užsiimdavo :)), kartu...:) Kartu virdavome kiaušinius, kartu pasiruošdavome dažymo pagaliukus, kartu išdėliodavome dažus (tada toks lakas būdavo), kartu sėsdavome prie stalo ir užsiimdavome kūryba: raštai, gėlelės, lapeliai - kas tik nori ant tų kiaušinių atsirasdavo. Mano tėtis žinot kaip margindavo kiaušinius? Ogi žibuoklėmis! Tikrai. Mokėjo labai gražiai. Mama apvyniodavo kiaušinius svogūnų lukštais ir virdavo įvairių spalvų dažuose. Ot jau grožis išeidavo! Mes su seserimi privingiuodavom visko ant kiaušinių: dryželių, vingelių. Mėgdavom piešti kačiukus ir kiškučius. Tėvai dar ir viena spalva kiaušinius dažydavo: jie buvo skirti skutinėjimui. Aišku, neprilygstama skutinėtoja buvo mama, o jai nenusileisdavo ir tėtis. Tik ta technika puošti kiaušinius pradėdavo iš anksto ir kai mes su seserimi miegodavom. Juos išvysdavom tik šv. Velykų rytą. Nes mus aplankydavo velykė! :)))
Va taip va. Tas tradicijas parsinešiau ir į savo šeimą.
Ką jūs įdomaus išgalvojate?
Chm, negaliu be naujienų :) Tai va "Baltų Atlantida" - svetainė, kurios siekis - kalbėti(s) apie Lietuvos istoriją. Ten radau įdomią medžiagą apie margučių marginimą: straipsniukas ir video - labai liuks.
Smagių akimirkų, ieškant savo margučių marginimo būdų. Nes tai irgi kiekvienam savo pašaukimas: pvz.: mano sesuo nuostabiai margina vašku, o aš niekaip negaliu to išmokti, man geriau sekasi skutinėti...
Ir kviečiu pasidalinti savo džiaugsmais su visais. Nu tikrai, būtų labai gera... :)
- tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
labiausiai patinka eit žolių ieškot kiaušiniams. Ir mamos bandymai su dažais, ir tėčio rimtas nusiteikimas skutinėjant. Dar ryte mama slaptai į striukės kišenes saldainių prikraudavo, pilnos pilnos būdavo.
m, samaninė spalva graži:) į samanas margučiai įdėti yr gerai:) su vaikais kartą darėm kiaušiniams lizdeles (lėkštelės kaip lizdai). Lipdėm iš miltų ir druskos tešlos, tada kaišėm pušų spygliais, šakelėm, pumpurais ir kitokiu miško gėriu. Galit pabandyt, kiekvienam namiškiui po lizdelę :)
kiaušinių marginimas - mūsų šeimos moterų entuziazmo pripildytas :) Mama mėgina visokias spalvas, vis pergyvendama, kad nesigaus, o mes su sesėmis dėliojam žolytes, žibuokles, plukes ir viską, ką randame pavasarioduota ir suvynioję laukiam rezultato: kurios gi gražiausi pavyko :) bet dažniausiai mamos susukti vos keli kiaušiniai marga gražiausiai... :) na, o tėtis, žinoma, dar niekad nebuvo nugalėtas stipriausio margučio varžytuvėse šv.Velykų rytą...
dar įdomu, kad giminėj mes visi tais pačiais būdais dažom (žolytės, svogūnų lukštai, kiaušinių lukštai), bet visi skirtingi gaunasi...ir taip gražu! :) ypač močiutės juoda, sodri, iš ąžuolo žievių išgauta spalva.
Ačiū jums :)
O juk gera, kai dalinamės... :) Bent man, mėgstančiai bendravimą, visada smagu su kuo nors pasikalbėti, turbūt reikėtų rašyti - pasirašinėti :)
Lizdeles, galvoju, pamėginsiu padaryti, bent jau savo mažajam krikštasūniui padarysiu. Prisiminiau ir tuos žolių stebuklus. Ir dar prisiminiau, kad mano draugė iš Dzūkijos kiaušinius apdėdavo kruopomis ir merkdavo į dažus. Irgi gražiai "išsirašo".