Su "Tėve Mūsų..."

"Tėve mūsų, kuris esi danguje..." Milijardų lūpų šnibždėta ir šnibždama malda daug kartų dienoje...Joje tiek daug prasmės. Visas gyvenimas su Juo.

Tik kartais tą prasmę prarandame, neįsileisdami Žodžio, palikdami Jį plaukioti kažkur ten... Gal dėl to įpratimo ją nuolatos kartoti?

Todėl malda, užrašyta Chuy parapijos bažnytėlėje, kuri yra Urugvajuje, netoli Brazilijos sienos, man atrodo, yra minties ir širdies žadintoja. Malda, nuplaunanti įpratimo dulkes.

Nesakyk: Tėve, jei kiekvieną dieną nesielgi kaip sūnus.

Nesakyk: Mūsų, jei esi užsisklendęs savo egoizme.

Nesakyk: Kuris esi danguje, jeigu galvoji tik apie žemiškus dalykus.

Nesakyk: Teesie šventas Tavo vardas, jeigu Jo negerbi.

Nesakyk:  Teateinie Tavo Karalystė, jei esi susirūpinęs materialiniu gėriu.

Nesakyk: Teesie Tavo valia, jei nepriimi to, kas skaudu.

Nesakyk: Kasdienės mūsų duonos, jei nesirūpini žmonėmis, kurie alksta. 

Nesakyk: Atleisk mūsų kaltes, jei laikai širdyje priešiškumą broliui.

Nesakyk: Gelbėk nuo pikto, jei nesi nusistatęs kovoti su blogiu.

Nesakyk: Amen, jei nesupratai ar rimtai nepriėmei "Tėve mūsų" maldos žodžių.