Sekmadienio ryto malda prie jūros. Tau ir man

Viešpatie, apsaugok mane nuo skaudžių savimeilės smūgių, kurie vargina ir žeidžia mane, nė nepaliesdami mano priešų; Atitolink nuo manęs siautulingus pykčio protrūkius - jie daro mane pastebimą, tačiau beprasmiškai atima jėgas; Neleisk pasipūtėliškai trokšti aplenkti kitus, sutrypti visus, kas pasipainiojo man po kojom; Nuvyki nuo mano veido audringų pergalių šešėlį.

Ir padaryki, Viešpatie taip, kad pripildyčiau savo dienas ramybės, kaip kad jūra lėtai užlieja smėlėtą pakrantę; Padaryki mane tokį nuolankų, kaip ji - kai tyliai ir švelniai artėja visai nepastebima; Padėk man sulaukti savo brolių ir kilti drauge su jais koja kojon.

Suteiki man triumfuojančio bangų ištvermingumo; Padaryk, kad kiekvienas mano žingsnis atgal taptų proga pakilti.

Suteik mano veidui šaltinio tyrumą, o sielai putos baltumą; Apšviesk mano gyvenimą kaip Tavo saulės spinduliai nuskaidrina vandens paviršių.

Bet labiausiai prašau, Viešpatie, Kad Šviesos aš netaupyčiau sau ir kad visi ją pažinę trokštų panirti į bekraštę Tavo malonę. Amen.

                                                                                         Autorius nežinomas